|
I. Įsteigimas, veiklos teisinis reguliavimas, sudėtis, struktūra
 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įsteigtas 1994 m. birželio 15 d. remiantis įstatymu “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo” (Žin., 1994, Nr.50-932), veiklą pradėjo 1995 m. sausio 1 d.
Aukščiausiojo Teismo darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, teismo proceso įstatymai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Aukščiausiasis Teismas susideda iš 37 teisėjų: Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, 17 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, 17 Civilinių bylų skyriaus teisėjų. Vidutinis Aukščiausiojo Teismo teisėjo amžius – 54 metai.
Bylas Aukščiausiajame Teisme paprastai nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atitinkamo skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba atitinkamo skyriaus plenarinei sesijai (BPK 366, 378 str., CPK 357 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiajame Teisme veikia kompiuterinė bylų paskirstymo sistema. Teisėjų kolegijos bylai nagrinėti paskiriamos naudojantis Liteko programa. Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijų 2010 m. sąrašai. sausis, vasaris, kovas, kovas II, kovas III, balandis, balandis II, balandis III, gegužė, birželis-liepa-rugpjutis, biželis II, liepa II, rugsėjis, rugsėjisII, spalis.
II. Kompetencija, funkcijos
 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje. Aukščiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių (BPK 366 str.), taip pat civilines bylas dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių (CPK 340 str. 1 d.). Kasacija yra ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik išimtiniais atvejais, kuriuos apibrėžia Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksai, įtvirtindami kasacijos pagrindus (BPK 369 str., CPK 346 str.). Aukščiausiasis Teismas bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio, paskirtis – per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų, esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Aukščiausiojo Teismo interneto tinklalapyje skelbiamos Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose nuo 1995, baudžiamosiose – nuo 2001 metų. Taigi sudaryta galimybė besidomintiesiems susipažinti su kasacijos praktika.
Aukščiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai priskirtas funkcijas:
-
specialaus įstatymo (Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas (1990 05 02, Nr. I-180, nauja redakcija nuo 2008.11.29 (įstatymas Nr. X-1814, 2008.11.13, Žin., 2008, Nr.137-5368) nustatyta tvarka išduoda asmenų, kurie buvo represuoti okupacinių režimų teisminių institucijų, pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimus. Skundus dėl atsisakymo išduoti pažymėjimus ar pilietinių teisių atkūrimo proceso atnaujinimą pagal specialaus įstatymo nustatytą procedūrą nagrinėja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos.
-
dalyvauja sprendžiant teismingumo ginčus. Ginčus dėl bylų teismingumo, kurie kyla tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos civilines bylas nagrinėjančių teismų, nagrinėja Teismingumo kolegija, į kurią pagal įstatymą (Teismų įstatymo 37 str.) įeina du Aukščiausiojo Teismo atstovai - Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kuris pirmininkauja kolegijai, ir vienas Teismo pirmininko paskirtas teisėjas.
III. Tarptautiniai ryšiai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dalyvauja Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinkle (toliau – Tinklas). Tai ES valstybių narių aukščiausiųjų teismų pirmininkų susivienijimas, įsteigtas 2004 m. kovo 10 d. Paryžiuje. Tinklo bendruose susirinkimuose bei seminaruose taip pat kviečiami dalyvauti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkai.
Nors Tinklo nariai yra aukščiausiųjų teismų pirmininkai, jie atstovauja atitinkamiems teismams, tad Tinklas faktiškai vienija ne tik aukščiausiųjų teismų pirmininkus, bet ir pačius ES valstybių narių aukščiausiuosius teismus.
Tinklo tikslas – skatinti pasikeitimą nuomonėmis ir patirtimi klausimais, susijusiais su Europos Sąjungos valstybių aukščiausiųjų teismų praktika, organizavimu bei funkcionavimu vykdant teismines ir (ar) patariamąsias funkcijas, ypač ryšium su Bendrijos teise. Tinklas gali inicijuoti ir skatinti mokslo darbų į Tinklo kompetenciją patenkančiose srityse išleidimą, platinimą bei vertimą. Bent kartą per dvejus metus organizuojami Tinklo seminarai jo kompetencijos klausimais. Sukurta Tinklo interneto svetainė http://www.network-presidents.eu , kurioje skelbiama informacija apie ES valstybių narių aukščiausiuosius teismus, jų praktiką, Tinklo seminarų medžiaga.
|