Šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) įvykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta naujausia teismų praktika santuokos nutraukimo bylose.
Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimto nutarimo svarbiausius aspektus apžvelgė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, teisėjai Egidijus Baranauskas ir Egidijus Laužikas.
Pasak G.Kryževičiaus, skyrybų bylos sudaro didelę dalį teismuose nagrinėjamų ginčų (apie 2000 bylų per metus), todėl 16 Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų priimtas ir daugelį svarbių santuokos nutraukimo aspektų apimantis nutarimas itin svarbus teismų praktikai ir visai visuomenei.
Svarbiausius teismų praktikos pasikeitimus apžvelgęs teisėjas E. Baranauskas pirmiausia pažymėjo sutuoktinių turto registravimo viešame registre įtaką turto padalijimo procesams.
Anot teisėjo, dabartinėje praktikoje nevienareikšmiškai suprantama teisės norma, kad registre bendrosios jungtinės nuosavybės savininkais turi būti įvardyti abu sutuoktiniai. Pasak LAT, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Dėl to vieno sutuoktinio vardu įregistruota bendroji nuosavybė vis tiek turi būti pripažįstama kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Teismai, kaip skelbiama konferencijoje pristatytame LAT nutarime, sudarydami sutuoktinių turto balansą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą.
Antras svarbus nutarime aptartas aspektas yra prievolės, atsiradusios iš vieno sutuoktinio sudarytų sandorių. Pasak rezonansinės bylos pranešėjo E.Baranausko, praktikos pakeitimu siekiama apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvavusio sutuoktinio, tiek kreditoriaus interesus. Plenarinė sesija išaiškino, kad prievolė (pvz., paskola bankui) gali būti pripažinta bendra abiem sutuoktiniams, jeigu sudaręs sandorį sutuoktinis įrodo, kad tai buvo padaryta siekiant užtikrinti bendrus šeimos interesus. Kitaip tariant, sprendžiant prievolių padalijimą, įrodinėjimo našta tenka ne sandorio sudarymo procese nedalyvavusiam sutuoktiniui, o jį sudariusiajam.
Trečias klausimas, kurį išskyrė teisėjas – nukrypimas nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Pasak LAT, nukrypimas nuo šio principo galimas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Tačiau nepakanka konstatuoti, kad su vienu iš tėvų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Teismas privalo įvertinti visas konkrečios bylos aplinkybes (dalytino turto pobūdį, sutuoktinių pajamas ir pan.), tarp jų ir nepilnamečių vaikų interesus.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtas nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutarimas yra skelbiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-P-186/2010). Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį
|