HerbasLietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešimai

LR Prezidentės vyriausioji patarėja nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų
2016-03-10
 

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl valstybės paslapties atskleidimo, konstatavo, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte nurodyta informacija, kurios atskleidimu kaltinta Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, neatitinka valstybės paslapties kriterijų. VSD šią informaciją nepagrįstai pripažino valstybės paslaptimi.

Galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuojama, kad  nesant nusikalstamo veikos dalyko – valstybės paslapties, nebuvo  padaryta ir nusikalstama veika.

Kasacinio teismo vertinimu, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje įstatymo taikymo klaidos nepadaryta. „Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad byloje nėra duomenų, jog informacijos atskleidimas sukėlė riziką VSD darbuotojams ar žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams, kad BNS ir kitur išplatinus pranešimus apie Rusijos valdžios prieš Lietuvą planuojamas aktyviąsias priemones nebuvo nustatyta jokių neigiamų padarinių nacionaliniam saugumui, valstybės ir visuomenės interesams. Tai reiškia, kad galimos žalos dydis, kai  informacija  neteisėtai atskleidžiama ir prarandama, nagrinėjamu atveju neatitinka valstybės paslapčiai keliamų kriterijų. VSD  rašte  pateikta informacija  valstybės paslapčiai priskirta tik formaliu pagrindu“, – nutarė Teismas.

Esant tokioms aplinkybėms Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad D. Ulbinaitė yra pagrįstai išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Trys teisėjai,  esantys išplėstinės teisėjų kolegijos sudėtyje, laikėsi kitos nuomonės, t.y. kad prokuroro kasaciniu skundu apskųsta Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos, nutartis turėtų būti naikintina ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti  bylą ir priimti teisingą sprendimą.


Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio  teismo  pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį  Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojantiems įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.


NUTARTIS

ATSKIROJI NUOMONĖ

 

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-7-76-222/2016). Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

 
Informaciją atnaujino: Živilė Jokimaitė
Informacija atnaujinta: 2016-03-14 14:40

Asmenis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme aptarnauja bei informaciją teikia Bendrosios raštinės darbuotojai:

Dalia Cicėnienė,

Diana Kavaliauskienė

Gražina Kestauskė

tel.: (8-5) 2 61 64 66

Ką reikėtų žinoti kreipiantis į teismą

Atstovas ryšiams su visuomene

Dovilė Bružaitė:

tel. 8 5 261 05 60

Mob. tel. +370 685 84863

el.p.: d.bruzaite@lat.lt

Naujausias biuletenis:

 

Adresas

Gynėjų g. 6, 01109 Vilnius

Kaip mus rasti?
Tel. + 370 5 2 616 466
Faks. + 370 5 261 6813
El. paštas: lat@teismas.lt
Kodas 188602032
Duomenys apie Lietuvos
Aukščiausiąjį Teismą
kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre.

 

nta_logo.gif


network.gif

 
Viso apsilankė:3649936Šiandien:195Dabar naršo:12