HerbasLietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešimai

R. Norkus apie įvykius Lenkijoje: teismų nepriklausomumo pažeidimas – grėsmė demokratijai
2017-07-20
 

Lenkijos parlamento rūmai (toliau – Parlamentas) praėjusią savaitę patvirtino dvi reformas, keliančias grėsmę valdžių atskyrimui ir teismų nepriklausomumui – Teisėjų tarybos pirmininkas R. Norkus tokią situaciją vadina grėsminga ir pasakoja, kaip teismų nepriklausomumas užtikrinamas Lietuvoje ir kokia to svarba.

„Teismų nepriklausomumo užtikrinimas – demokratinės valstybės pagrindas. Demokratinė sistema remiasi tuo, jog įstatymai yra viršiau visko, ji gali tinkamai funkcionuoti tik tada, kai teisėjų nepriklausomumas yra saugomas“, – teigia R. Norkus.

Lenkijoje vykstantys įvykiai, pasak Teisėjų tarybos pirmininko, kelia didelę grėsmę teismų nepriklausomumui, nes pažeidžia pamatinį – valdžių atskyrimo – principą, – pasakoja Teisėjų tarybos pirmininkas.

Lietuvoje Teisėjų taryba, pagrindinė Teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, renkama pačių šalies teisėjų kas ketverius metus vykstančiame Visuotiniame teisėjų susirinkime – jokia kita valdžia šiems rinkimams įtakos neturi. Tuo tarpu Lenkijoje, priėmus Lenkijos Teisėjų tarybos reformą, Teisėjų taryba padalinama į dvi dalis: pirmąją dalį sudaro 15 Parlamento paskirtų teisėjų, kitą dalį – 6 Lenkijos Parlamento nariai, teisingumo ministras, Prezidento atstovas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas. Dėl šios reformos niekaip nebuvo konsultuotasi su dabartine Teisėjų taryba, kurios narius naujuoju įstatymu laisvai gali atleisti Parlamento nariai.

Antrasis Parlamento patvirtintas įstatymas suteikia teisingumo ministrui galią atleisti teismų pirmininkus ir pakeisti juos per ateinančius šešis mėnesius nuo šio naujo įstatymo įsigaliojimo.

Maža to, liepos 12 d. Parlamentui taip pat buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris, jei bus priimtas, leis teisingumo ministrui performuoti visą Aukščiausiąjį Teismą. Lyginant su Lietuva, mūsų šalyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju tampama, kai šio teismo pirmininkas pateikia pasiūlymus Prezidentui, o juos skiria Seimas su Prezidento pritarimu.

Lietuvos teisėjų skyrime taip pat dalyvauja kelios institucijos: viena jų – Teisėjų taryba – yra teismų savivaldos institucija, atliekanti itin svarbų vaidmenį trečiosios valdžios gyvavime.

Pagal Lietuvoje galiojantį Teismų įstatymą, kai asmuo nori tapti apylinkės teismo teisėju, jis pereina visas reikiamas patikrinimo procedūras, išlaiko egzaminą, tuomet Pretendentų į teisėjus atrankos komisija atrenka tinkamiausius pretendentus, parengia išvadą ir pateikia ją Prezidentui – Prezidentas renkasi iš pateikto sąrašo ir skiria teisėjus. Taigi, po Teisėjų tarybos pritarimo, Prezidentas skiria. Tokia procedūra taikoma ir teisėjų karjerai – apygardų, apygardų administracinių bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams. Apeliacinio teismo teisėjus skiria Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu, bet čia jau reikia ir Seimo pritarimo.

„Įvykiai Lenkijoje skatina dar labiau susitelkti ir dar garsiau prabilti apie teismų nepriklausomumo svarbą – tai vaidina pagrindinį ir nepakeičiamą vaidmenį užtikrinant pagarbą Europos sąjungos teisei“, – apžvelgdamas esamą situaciją akcentavo R. Norkus.

 
Informaciją atnaujino: Dovilė Bružaitė
Informacija atnaujinta: 2017-07-20 15:03

Asmenis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme aptarnauja bei informaciją teikia Bendrosios raštinės darbuotojai:

Dalia Cicėnienė,

Diana Kavaliauskienė

Gražina Kestauskė

tel.: (8-5) 2 61 64 66

Ką reikėtų žinoti kreipiantis į teismą

Atstovas ryšiams su visuomene

Dovilė Bružaitė:

tel. 8 5 261 05 60

Mob. tel. +370 685 84863

el.p.: d.bruzaite@lat.lt

Naujausias biuletenis:

 

Adresas

Gynėjų g. 6, 01109 Vilnius

Kaip mus rasti?
Tel. + 370 5 2 616 466
Faks. + 370 5 261 6813
El. paštas: lat@teismas.lt
Kodas 188602032
Duomenys apie Lietuvos
Aukščiausiąjį Teismą
kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre.

 

nta_logo.gif


network.gif

 
Viso apsilankė:3471901Šiandien:1730Dabar naršo:42