HerbasLietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešimai

Seimo narys, turėdamas teisę ir pareigą balsuoti tik pats asmeniškai, panaudojęs kito Seimo nario pažymėjimą balsavimui ir registracijai už jį atlikti, padarė valstybei didelę neturtinę žalą (0)
2018-02-13
 

Seimo nariai, kaip vienos iš trijų pagrindinių valstybės valdžios institucijų bei išrinktieji Tautos atstovai, privalo laikytis jiems keliamų reikalavimų ypač preciziškai, tarp jų – sąžiningumo, pareigingumo, atsakingumo, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo.

Byloje nustatyta, kad asmuo, būdamas 2008–2012 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tyčia pažeisdamas Seimo nario priesaiką, kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus bei juose įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iš viso 12 kartų neteisėtai panaudojo kito Seimo nario pažymėjimą, jo vardu užregistravo ir balsavo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais savo veiksmais pažemino Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą, dėl to buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei.


Bylą išnagrinėję teismai priėmė skirtingus sprendimus: pirmosios instancijos teismas Seimo narį išteisino, o apeliacinės – nuteisė skirdamas 50 MGL (1882,5 Eur) baudą.


Kasaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti apeliacinės ir palikti galioti pirmosios instancijos išteisinamąjį nuosprendį. Kasaciniame skunde buvo nurodoma, kad ne tik kasatorius, bet ir kiti Seimo nariai balsuoja už kitus Seimo narius; anot kasatoriaus, „tokia praktika (balsavimas už kitus Seimo narius) vyrauja <...>, tačiau niekas dėl tokių veiksmų nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, analogiški kitų Seimo narių padaryti pažeidimai nebuvo kriminalizuoti“.


Kasacinis teismas, atmesdamas kasacinį skundą ir palikdamas galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, pažymėjo, kad Seimo nario argumentai, esą apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas jo veiksmus baudžiamojo įstatymo prasme, turėjęs atsižvelgti į Seime egzistavusią praktiką (pasak jo – vieniems Seimo nariams balsuojant už kitus), yra teisiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija nurodė, kad klausimai, susiję su baudžiamosios atsakomybės realizavimu, kiekvienu atveju sprendžiami individualiai išnagrinėjus konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. Todėl tai, kad kokia nors nusikalstama veika liko neatskleista ar galimai ją padaręs kuris nors asmuo liko nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nenubaustas, neturi jokios įtakos teismo išvadoms dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo bei asmens kaltumo konkrečioje nagrinėjamoje byloje.


Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad atsakomybės taikymas liečia Seimo narį, t. y. įstatymus leidžiančios institucijos atstovą, turintį įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, ir susijęs su veiksmais, kuriais Seimo narys tiesiogiai įgyvendino savo konstitucines teises bei pareigas. Būtent šios aplinkybės leidžia konstatuoti suvoktą ir sąmoningą įstatymo pažeidimą bei reikalauti iš tokio subjekto įstatymus atitinkančio elgesio.


Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.


Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-59-222/2018).

 

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

 
Informaciją atnaujino: Dovilė Bružaitė
Informacija atnaujinta: 2018-02-13 15:22
Naujas komentaras
Jūsų el. paštas
Jūsų vardas
Komentaras
Apsaugos kodas secimg
 
Komentarai (0)

Asmenis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme aptarnauja bei informaciją teikia Bendrosios raštinės darbuotojai:

Dalia Cicėnienė,

Diana Kavaliauskienė

Gražina Kestauskė

tel.: (8-5) 2 61 64 66

Ką reikėtų žinoti kreipiantis į teismą

Atstovas ryšiams su visuomene

Dovilė Bružaitė:

tel. 8 5 261 05 60

Mob. tel. +370 685 84863

el.p.: d.bruzaite@lat.lt

Naujausias biuletenis:

 

Adresas

Gynėjų g. 6, 01109 Vilnius

Kaip mus rasti?
Tel. + 370 5 2 616 466
Faks. + 370 5 261 6813
El. paštas: lat@teismas.lt
Kodas 188602032
Duomenys apie Lietuvos
Aukščiausiąjį Teismą
kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre.

 

nta_logo.gif


network.gif

 
Viso apsilankė:4067169Šiandien:2016Dabar naršo:38