Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

Pranešimai

Jei viešojo pirkimo sąlygose neįtvirtinti reikalavimai dėl atitinkamos teisės verstis veikla turėjimo, tokios teisės neturintys tiekėjai šio pajėgumo atitiktį gali įrodinėti įvairiomis priemonėmis

2019-11-22

Byloje pagrindinis šalių nesutarimo objektas – vertinimas, ar tiekėjo teisė verstis veikla, kurią liudijantis dokumentas išduotas po galutinio pasiūlymų pateikimo termino, yra įgyta tinkamai, jei atitinkamas reikalavimas nebuvo įtvirtintas viešojo pirkimo sąlygose.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (atsakovė, Klinikos) vykdė angiografų pirkimo konkursą. Klinikos kelis kartus kreipėsi į ieškovę, prašydamos paaiškinti jos pasiūlymą, pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę prekiauti, montuoti, prižiūrėti ir remontuoti pasiūlyme nurodytus įrenginius (galiojančius pasiūlymų pateikimo dieną – 2018 m. rugpjūčio 24 d.). Ieškovė pateikė Klinikoms Radiacinės saugos centro 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą, kuriuo patvirtinama jos teisė vykdyti veiklą su pasiūlyme nurodytais angiografais. Atsakovė, įvertinusi gautus dokumentus, sprendė, kad ieškovė galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (2018 m. rugpjūčio 24 d.) neturėjo teisės vykdyti veiklos su siūlomais angiografais, o savo paaiškinimuose nenurodė naujo subrangovo, kuris tokią teisę turėtų, todėl jos pasiūlymą atmetė.

Kasacinis teismas, remdamasis savo ankstesne suformuota praktika, priminė, kad bet kokiu atveju draudžiama atmesti tiekėjų pasiūlymus pagal iš anksto neišviešintas sąlygas; tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo; tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami. Egzistuoja tik kelios šios taisyklės išimtys, pagal kurias galima atmesti tiekėjo pasiūlymą pagal aiškiai viešojo pirkimo sąlygose neišviešintus kriterijus: pirma, kai tiekėjas nesugeba ištaisyti trūkumo, susijusio su pareiga turėti tam tikrą veiklos vykdymo teisę, išplaukiančią iš imperatyviųjų teisės normų; antra, kai tiekėjas pateikia per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą, užfiksuotą iki viešojo pirkimo procedūrų pradžios parengtuose dokumentuose.

Vis dėlto, kiek tai susiję su tiekėjų teisės verstis veikla turėjimo (įgijimo) įrodinėjimu pagal neišviešintus viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjų pasiūlymų prieš tai jiems neleisdamos (jų neįpareigodamos) išsitaisyti nustatyto privalomo pajėgumo trūkumo. Ankstesnėje kasacinio teismo nutartyje (civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017) suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės iš esmės vertintinos kaip kompromisas, kuriuo suderinama tiekėjų teisių apsauga nuo neskaidraus ir savavališko pasiūlymų vertinimo bei imperatyviųjų teisės normų taikymo užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, iš tiesų nėra tiek svarbu, kaip (kokiu būdu) tiekėjui leisti ištaisyti nustatytą trūkumą (jei tai apskritai jam įmanoma padaryti), nulemtą specialiųjų teisės normų taikymo, nes priešingu atveju pirmenybė neteisėtai būtų suteikta ne viešojo pirkimo sąlygoms.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal ankstesnę teismų praktiką leidžiamas iš anksto neišviešinto ūkio subjekto pasitelkimas tiekėjo pajėgumui pagrįsti, kai jis pats jo neturi, neturėtų būti aiškinamas ir vertinamas kaip vienintelė galima jų pasitaisymo (trūkumo šalinimo) priemonė. Jei atitinkami reikalavimai neišviešinti viešojo pirkimo sąlygose, tiekėjai turi turėti galimybę pasitaisyti ir kitokiu būdu, pvz., pateikti vėlesne data išduotą dokumentą.

Neatmestini atvejai, kai dėl specifinio pirkimo objekto, atitinkamos rinkos struktūros ar kitokių priežasčių tiekėjui, net ir siekiančiam pasitelkti naują subrangovą, nepavyks tokio rasti arba galimų subrangovų ratas bus itin siauras, dėl to jų pasitelkimas taps sudėtingas, ilgai truks ir pan.

Pažymėtina, kad pareiga įsitikinti ūkio subjektų pajėgumu įtvirtinta būtent Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ), o jo nuostatas aiškinančioje jurisprudencijoje suformuluota taisyklė, kad tiekėjų pajėgumas turi būti įgytas iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino. Jei šie imperatyvai išplaukia būtent iš VPĮ, tai dėl objektyvių priežasčių gali būti keičiama jo taikymo praktika, nepažeidžiant specialiojo teisinio reguliavimo. Šiuo aspektu aktualu tai, kad kituose (ne viešųjų pirkimų) teisiniuose santykiuose, kuriuose nėra tiek detaliai reglamentuota ikisutartinė santykių stadija (laimėtojo išrinkimo procedūros), privalomojo teisinio reguliavimo taikymas iš esmės užtikrinamas sutarties sudarymo stadijoje.

Imperatyviosios teisės normos privalomos visais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis), net jeigu viešųjų pirkimų procedūros metu dalyvių kvalifikacija – jų teisės vykdyti atitinkamą veiklą turėjimas – nėra tikrinama (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pastaroji VPĮ norma teikia pagrindą daryti išvadą, kad į šį įstatymą iš esmės yra perkelta privatinių teisinių santykių praktika atitinkamos veiklos vykdymo teisės turėjimą užtikrinti ne ikisutartiniuose, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose (nors perkančiosioms organizacijoms iš tiesų nedraudžiama reikalavimą dėl šio pajėgumo nustatyti viešojo pirkimo dokumentuose). Perkančiosios organizacijos bet kokiu atveju, prieš sudarydamos viešojo pirkimo sutartį, privalo įsitikinti, ar atitinkami subjektai turės teisę prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir juos vykdyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos iš esmės (daugiausia) koreliuoja su kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, tačiau dėl naujojo reguliavimo leidimas tiekėjui šalinti trūkumą kvalifikuotinas ne kaip bendrųjų teisės normų išimtis, o kaip atskiras institutas – įrodinėjimas, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys.

Teisėjų kolegija nusprendė patenkinti kasacinį skundą ir panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus. Dėl to ieškovės ieškinys tenkintinas, panaikinami atsakovės sprendimai atmesti ieškovės pasiūlymą ir sudaryti naujas Konkurso 1-os ir 2-os dalių pasiūlymų eiles bei paskelbti jų laimėtojus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-3-469-469/2019).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Dovilė Skiauterienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko padėjėja
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. d.skiauteriene@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt