Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

Naujienos

Lazdynų baseino byloje dalis ginčo toliau bus sprendžiama Teisingumo Teisme

2021-11-12

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Montuotojas“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“ ir UAB „Axis Power“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (atsakovė, perkančioji organizacija), priėmė dvi nutartis. Pirmąja daline nutartimi kasacinis teismas paliko nepakeistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų dalis, pripažinęs, kad savivaldybė teisėtai vienašališkai nutraukė viešojo darbų pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Antrąja nutartimi kasacinis teismas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) nuostatų, susijusių su tiekėjų įrašymu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, atitikties Europos Sąjungos (ES) teisei kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (Teisingumo Teismas), kad šis pateiktų bylai reikšmingų ES teisės normų aiškinimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovės organizuotame Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų viešajame pirkime, laimėtoja pripažinus ūkio subjektų grupę, susidedančią iš jungtinės veiklos sutarties partnerių ieškovių ir pagrindinės partnerės UAB „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas – UAB „Irdaiva“), 2017 m. birželio 5 d. buvo sudaryta Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų sutartis (Rangos sutartis). Rangos sutartyje buvo nustatyta, kad rangos darbų terminas 18 mėn., t. y. darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. gruodžio 5 d., tačiau dėl techninio projekto trūkumų šalių susitarimu rangos darbų atlikimo terminai buvo pratęsti iki 2020 m. gegužės 28 d. Vis dėlto ir pratęsus darbų terminus buvo atsiliekama nuo naujo darbų grafiko, o pagrindinei partnerei UAB „Active Construction Management“, kuri jungtinės veiklos sutartimi įsipareigojo atlikti didžiąją darbų dalį (65 proc.), 2019 m. spalio 28 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą ir atsisakius vykdyti rangos sutartį, darbai apskritai buvo nebevykdomi. Atsakovė ir likusios partnerės (ieškovės) kurį laiką derėjosi, tačiau šalims taip ir nepavyko susitarti dėl tolesnio Rangos sutarties vykdymo. Atsakovė 2020 m. sausio 22 d. raštu informavo ieškoves apie Rangos sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo: objekto (statybvietės) neprižiūrėjimo, naujo rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo ir galiojančio rangovės civilinės atsakomybės draudimo nepateikimo, darbų grafiko nesilaikymo, darbų nevykdymo.

Ieškovės pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo neteisėtas, teigė, kad Rangos sutartis turi būti laikoma pasibaigusia dėl pačios atsakovės kaltės, taip pat ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą įtraukti ieškoves į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės argumentavo, kad atsakovės nurodyti Rangos sutarties pažeidimai nepripažinti esminiais, akcentavo, jog sutarties vykdymas buvo apsunkintas dėl pagrindinės partnerės bankroto, taip pat kad jos siekė bendradarbiauti, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, permokant pagrindinei partnerei už darbus, nebendradarbiavimo su ieškovėmis pasibaigė Rangos sutartis, be to, visus darbus faktiškai atlikus pagrindinei partnerei, likusios partnerės negali būti įtraukiamos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija dalinėje nutartyje konstatavo, kad Rangos sutartis buvo sudaryta su jungtinės veiklos pagrindu veikiančia ūkio subjektų grupe, kurią siejo bendra pareiga tinkamai vykdyti šią sutartį, net pagrindinei partnerei iškėlus bankroto bylą. Ieškovėms neįrodžius objektyvaus negalimumo vykdyti Rangos sutartį be pagrindinės partnerės, joms nevykdant Rangos sutartimi prisiimtų esminių įsipareigojimų, atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.217 straipsnio 2 ir 5 dalių pagrindais.

Byloje tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovių įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir VPĮ normų bei jų santykio su CK nuostatomis dėl jungtinės veiklos aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl VPĮ nuostatų atitikties ES teisei tuo aspektu, ar tiekėjų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriam taikoma teisėtumo peržiūros procedūra; o jei tokį „sprendimą“ galima apskųsti, kokie yra jo priėmimo ir teisėtumo vertinimo pagrindai.

Kasacinio teismo vertinimu, pagal dabartinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ūkio subjektų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą stokoja savarankiškumo tiek turinio, tiek formos prasme ir yra ne atskiras perkančiosios organizacijos sprendimas, o kito sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį teisinis padarinys. Dėl tokio reguliavimo teisiškai negalimos situacijos, kad perkančioji organizacija dėl esminio sutarties pažeidimo galėtų teisėtai nutraukti sutartį, bet tiekėjas dėl konkretaus atvejo aplinkybių nepatektų į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, be to, tiekėjas iš esmės gali ginčyti tik vienašalį viešojo pirkimo sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija neatlieka individualaus viešojo pirkimo sutarties netinkamo vykdymo tyrimo, neleidžia tiekėjui pateikti reikšmingų paaiškinimų ir jų nevertina, dėl jų iš esmės nepasisako ir teismai. Tiekėjas turi teisę tokius paaiškinimus pateikti jo patikimumo vertinimo aspektu dalyvaudamas kituose pirkimuose jau būdamas įrašytas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Kasacinis teismas suabejojo tokio reguliavimo ir jo taikymo praktikos atitiktimi ES teisei, pristatydamas susijusių ES direktyvų normų turinį ir jų aiškinimą Teisingumo Teismo praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė sustabdyti civilinės bylos dalį dėl ieškovių įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kol Teisingumo Teismas pateiks ES teisės aiškinimą dėl antroje nutartyje iškeltų klausimų.

Bylos Nr. e3K-3-261-469/2021.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. r.kraulise@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt