Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

Pranešimai

Atidaryta Daivos Šeškauskaitės paroda „Lietuviškos apeigos ir simboliai“

Atidaryta Daivos Šeškauskaitės paroda „Lietuviškos apeigos ir simboliai“
2019-10-29

Nuo šiandien iki lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trečio aukšto fojė bus galima pasigrožėti menininkės dr. Daivos Šeškauskaitės darbais.

Parodoje „Lietuviškos apeigos ir simboliai“ eksponuojama per 30 fotografijų ir skalsos paveikslų (skalsa senovės lietuvių mitologijoje – gausos, palaimos, pilnatvės sąvoka), juose vaizduojamos mitologinės lietuvių apeigos (pvz., vartų atkėlimo, aukojimo gulbių dievui, gegutės šokio ir kt.) bei apibūdinami lietuvių tautosakoje vartojami simboliai ir jų reikšmė (pvz., verpstės, paukščio, eglutės, deivės Aušrinės ir kt.).

Kaip teigia menininkė, ši paroda buvo įkvėpta mūsų liaudies pasaulėžiūros, pasaulėjautos, mitologijos gilumo, papročių, tradicijų perdavimo iš kartos į kartą. „Tai, ką paliko mūsų protėviai, bočiai, tuoj bus užmiršta arba jau užmiršta. Taip laimė lemia, kaip senovėje sakydavo žmonės, kad mano pareiga visa tai perduoti. Tradicijos nyksta, jei jos nepuoselėjamos. Simboliai yra daugiareikšmiai, visame pasaulyje yra panašūs. Mūsų tauta išlaikė simbolių, apyvokos daiktų, tradicijų nepaprastumą. Mes visur ir visada galime būti pasaulio žmogumi, bet būti lietuviu? Ar sugebame papasakoti, ką žinome apie mitologiją, pasakyti, kiek žinome pasakų, kokie buvo mūsų dievai, koks simbolis ką reiškia? Ar dažnai per vestuves laikomasi tradicijų, kai atsisveikinama su gimine, namais, prašoma tėvų palaimos, pinami vainikai jauniesiems, šie išlydimi, dalyvauja piršlys ir svočia kaip pagrindiniai paprotinės teisės veikėjai“, – retoriškai klausia menininkė. Domėtis savo kultūra, pasak D. Šeškauskaitės, – tai mūsų, po visą pasaulį išsibarsčiusių lietuvių, išlikimas ir vienintelis būdas būti įdomiems pasauliui bei perduoti svarbią žinią apie save. Ir nesvarbu, ar mes lietuviai, ar kitataučiai, – jei yra noras prisiliesti prie mums protėvių perduotos informacijos, tai ją skleiskime ir dalinkime. Taip puoselėsime savo dvasią ir sielą.

„Šiuo metu gyvename globaliame pasaulyje, kai yra įprasta skubėti ir visi neturi laiko. Įdomu, kad išvažiuojantys į mišką, šventą vietą ar atostogauti dažnai pasako: taip buvo gerai, lyg laikas sustojo. Mūsų protėviai gyveno gan įtemptai – reikėjo ginti šalį, apsaugoti šeimą, gentį, užauginti sūnų. Žodis laikas buvo vadinamas oru, tarsi laikas tvyrojo ore. Taip mūsų protėviai suprato laiko sąvoką čia ir visada: šiandien, vakar, senovėje įvykiai vyko dabar arba ateityje.

Šiuolaikiniame ar senovės pasaulyje gyvenimo esmė ir prasmė išlieka ta pati: sukurti ir mylėti šeimą, susilaukti palikuonių, perduoti savo sukurto pasaulio vaizdinius ir idėjas, pasodinti medį.

Ąžuolas – šventumo, tvirtybės, galingumo, jėgos, narsumo simbolis, įaugęs į mūsų kraują, perduotas kaip pagarbos vertas medis. Nors niekas mūsų nemokė, taip yra savaime.

Ir, manau, jei kiekvienas gamtos žmogus ar save gerbiantis lietuvis ar norintis juo būti pasodintų ąžuolą, sužinotų savasties simbolį – būti stipriu, galingu, save gerbiančiu piliečiu. Kokios ąžuolų giraitės žaliuotų Lietuvoje!“ – mintimis dalijosi D. Šeškauskaitė.

Apie menininkę

Daiva Šeškauskaitė – etnologijos mokslų daktarė, muzikantė, liaudies dainų atlikėja, renginių organizatorė, lektorė. Dainuoja ir groja savo sukurtas dainas ir lietuvių liaudies dainas bei lietuvių liaudies instrumentinę muziką. Daiva yra koncertavusi daugiau kaip 1000 kartų įvairiose Europos, Pietų Amerikos, Azijos šalyse. Ji taip pat organizuoja senoviškas vestuves, mergvakarius, vardynas, krikštynas, įvairias šventes, groja kanklėmis, kitais lietuvių liaudies instrumentais ir gieda senoviškas giesmes per laidotuves.

Mokslo sritys: etnologija, antropologija, etnomuzikologija, turizmas, laisvalaikio organizavimas, etnobiologija. Parašiusi monografijas „Erotika tautosakoje“, „Sutartinės – senovės apeiginės giesmės“, sudariusi knygas „Praviršulis“, „Sargelių pasakojimai“, „Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas“. Paskaitų ciklai: „Rekreacija ir laisvalaikio organizavimas“, „Baltų religija ir mitologija“, „Etnologija“, „Etnobiologija“, „Etninė kultūra ir tradicijos“.

Kauno Vytauto Didžiojo universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Sutartinės apeiginiame kontekste“.

Apdovanojimai: G. Petkevičaitės-Bitės medalis. Algirdo Brazausko raštas.

D. Šeškauskaitės interneto svetainė www.daivaseskauskaite.lt, www.pakartot.lt.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Dovilė Bružaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko padėjėja
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. d.bruzaite@teismai.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt