Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

Pranešimai

Notaras neturi pareigos visais atvejais įpėdiniui išduoti paveldėjimo teisės į grynuosius pinigus liudijimą tik dėl to, kad jie buvo rasti palikėjo namuose

2019-02-18

Mirus motinai (palikėjai), jos sūnus (įpėdinis) kreipėsi į antstolį dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, o jo pagrindu – į notarą dėl paveldėjimo priėmimo. Notarė išdavė paveldėjimo teisės į nekilnojamąjį turtą liudijimą, tačiau atsisakė tai padaryti dėl palikėjos namuose rastų 56 000 Eur grynųjų pinigų. Byloje kilo ginčas dėl tokio notarės atsisakymo teisėtumo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino pareiškėjo skundą, panaikino notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės į pas palikėją rastus grynuosius pinigus liudijimą ir įpareigojo notarę atlikti šį notarinį veiksmą. Teismai iš esmės rėmėsi rekomendacinio pobūdžio vidaus teisės aktu – Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos).

Pagal šį neprivalomą teisės aktą, jeigu įpėdiniai prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus, notaras gali jį išduoti esant šioms sąlygoms: grynieji pinigai rasti palikėjui priklausiusiame name (ar kitoje jo gyvenamojoje vietoje); šių pinigų buvimo toje vietoje faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame turto apžiūros akte; įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjui; notarui nėra žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjui faktą.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja notarą įsitikinti, kad jo atliekamas notarinis veiksmas neprieštarauja įstatymams ir atitinka jų reikalavimus, todėl, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, jis turi pareigą patikrinti, ar turtas, dėl kurio prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, priklausė palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu, neatsižvelgiant į tai, paveldėtinas turtas įstatymų nustatyta tvarka registruotinas ar ne (pvz., kai kurie kilnojamieji daiktai, grynieji pinigai). Taigi notarui nepakanka tik patikrinti valstybės registro duomenis, jis privalo iš esmės įsitikinti viso paveldimo turto priklausymu.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad „Rekomendacijose įtvirtintų sąlygų visumos buvimas savaime nepatvirtina, kad palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti (esantys) grynieji pinigai priklausė mirusiam asmeniui nuosavybės teise palikimo atsiradimo dieną, todėl vien tik tokių sąlygų konstatavimas nepašalina notaro pareigos patikrinti grynųjų pinigų priklausymo palikėjui faktą; tais atvejais, kai notarui kyla pagrįstų abejonių, ar palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai tikrai galėjo jam priklausyti nuosavybės teise, notaras turi teisę pareikalauti, kad įpėdinis pateiktų notarui įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjui jo mirties dieną, ir tai sudarytų pagrindą dėl šių pinigų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą“.

Kasacinis teismas nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba paveldimo turto apyraše užfiksuotas grynųjų pinigų buvimo palikėjo gyvenamojoje vietoje faktas nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjui, nes antstolis, sudarydamas šiuos dokumentus, nuosavybės teisės fakto nenustato. Dėl to, kai įpėdinis notarui papildomai nepateikia jokių objektyvių duomenų (įrodymų) apie pas palikėją rastus grynuosius pinigus (pavyzdžiui, faktiniai duomenys apie mirusiojo gautas pajamas, jo socialinį statusą ir pan., kurie leistų pagrįstai manyti, kad palikėjas galėjo disponuoti atitinkamomis lėšomis), notaras gali teisėtai suabejoti šių lėšų patekimo į palikimo sudėtį faktu ir dėl to atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsižvelgdama į tai, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti ir teismo procese, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareiškėjui taip pat nepasiūlė šių duomenų pristatyti, kasacinio teismo teisėjų kolegija vertino, kad dėl to buvo nenustatytos visos reikšmingos šalių ginčo aplinkybės, todėl grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-3-43-378/2019).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Dovilė Bružaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko konsultantė
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. d.bruzaite@teismai.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt