Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

2008 m.

Dėl genocido, turtinės ir neturtinės žalos

Bylos numeris Konstituciniame Teisme – 09/2008

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2008 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams V. V. ir M. Ž. dėl žalos atlyginimo, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos 2000 m. birželio 13 d. įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ ta apimtimi, kuria įstatyme nustatyta, kad Lietuvos žmonėms sovietinės okupacijos laikotarpiais genocidu padarytą žalą atlygina SSRS teisių ir pareigų tęsėja – Rusijos Federacija, o fiziniai asmenys – genocido vykdytojai – neatlygina, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams; ar Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. įstatymas „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ (su 1995 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. I-1051, 1995 m. spalio 31 d. įstatymu Nr. I-1082, 1996 m. liepos 4 d. įstatymu Nr. I-1441, 1996 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. VIII-11, 1998 m. kovo 12 d. įstatymu Nr. VIII-656 padarytais papildymais ir pakeitimais) ta apimtimi, kuria įstatyme nustatyta, kad yra atkuriamos tam tikrų kategorijų asmenims ir nukentėjusiems pažeistos teisės, o kitų kategorijų asmenims ir nukentėjusiems – neatkuriamos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šioje byloje ieškovei M. B. genocido nusikaltimu yra padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala. Neturtinę žalą prašoma priteisti iš fizinių asmenų – atsakovų – genocido vykdytojo ir padėjėjos (bendrininkės) vykdant genocidą. Nusikaltimas įvykdytas SSRS okupacijos laikotarpiu. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad pagal „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą atsakomybės už genocido nusikaltimais padarytą žalą subjektas yra vien tik SSRS teisių ir pareigų tęsėja – Rusijos Federacija, o genocido vykdytojai – fiziniai asmenys – nėra atsakomybės už tokią žalą subjektai.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat sprendė, jog pažeistų teisių dėl sovietinės okupacijos atkūrimo procesas nėra užbaigtas ir tam tikrų kategorijų asmenų, tokių, kaip ieškovės, pažeistos teisės realiai neatkurtos, dėl to išplėstinei teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar 1990 m. gegužės 2 d. įstatyme „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria įstatymu yra atkuriamos tam tikrų kategorijų asmenims pažeistos teisės, o kitų kategorijų asmenims – neatkuriamos ir neginamos, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą bei konstitucinį teisinės valstybės principą.

Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi, kuria nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylos Nr. 3K-7-83/2008, galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas 2010 m. lapkričio 29 d. Nutarimas pasiekiamas internete, adresu http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta187/content

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ (Žin., 2000, Nr. 52-1486) ta apimtimi, kuria jame nenustatyta, kad dėl genocido žalą patyrę asmenys turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš šį nusikaltimą padariusių fizinių asmenų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį dėl genocido žalą patyrę asmenys negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo dėl to, kad jie neturėtų teisės jo reikalauti iš genocido nusikaltimą padariusių fizinių asmenų, dėl kurių yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, prieštarautų Konstitucijai, inter alia jos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisingumo principui. Taigi iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga dėl genocido padarymo atsiradusios neatlygintos žalos atlyginimo santykius reguliuoti taip, kad dėl genocido patyrę žalą asmenys nevaržomi jokių terminų turėtų teisę reikalauti teisingo žalos atlyginimo iš genocido nusikaltimus padariusių fizinių asmenų. Bylos dalį dėl „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ įstatymo atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas nutraukė, nes pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturėjo taikyti šio įstatymo, taigi neturėjo locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti jo konstitucingumą.

2011 m. vasario 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011. Nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą.