Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

2011 m.

Informacija atnaujinta 2019-02-18 09:18:12

Dėl deliktinės atsakomybės, solidariosios atsakomybės, regreso teisės, neturtinės žalos

Bylos numeris Konstituciniame Teisme – 43/2011

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-349/2011 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams D. D., G. Ž., E. Š., J. M., V. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl CK 6.270 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijai.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika sunkiai sužalos sveikatą, atlyginimo dydžio. Ieškovui žala buvo padaryta dėl to, kad atsakovas V. S. pažeidė didesnio pavojaus šaltinio – ginklo saugojimo taisykles, jam priklausančiu ginklu pasinaudojo kiti asmenys (kiti nagrinėjamos bylos atsakovai), kurie, pasinaudodami minėtu ginklu, įvykdė plėšimą, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Tarp šio atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio, jo kaltės dalis, lyginant su kitais atsakovais, padariniams maža, patys veiksmai nutolę nuo padarinių. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnyje įtvirtintus solidariosios atsakomybės principus ir žalą priteisiant iš visų atsakovų solidariai, nebūtų galima atsižvelgti į šio atsakovo kaltės laipsnį, teismui nelieka galimybės objektyviai įvertinti atsakomybės individualizavimui reikšmingus faktus. CK 6.270 straipsnio 3 dalis numato regreso teisę – atlyginęs žalą didesnio pavojaus šaltinio valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnį pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Tačiau kasacinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar CK 6.270 straipsnyje įtvirtinta žalą atlyginusio asmens regreso teisė yra pakankama prielaida atsakomybei individualizuoti, kai tokio žalą atlyginusio asmens veiksmai nėra bendri su kitais žalą padariusiais asmenimis ir nėra tiesiogiai susiję su kitų asmenų veiksmų pasekmėmis. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, koks įtvirtintas CK 6.270 straipsnio 3 dalyje, galimos situacijos, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, dėl neatsargumo netekęs valdymo, turėtų atlyginti kitų asmenų tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą visiškai, o šių asmenų nemokumo atveju jo regreso teisė apskritai liktų neįgyvendinta.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar CK 6.270 straipsnio 3 dalis tiek, kiek nustatyta, kad už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu dėl jo valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kuria nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylos Nr. 3K-7-349/2011, galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas 2013 m. gruodžio 6 d. Nutarimas pasiekiamas internete, adresu http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta103/content

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu dėl jo valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog nors didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltais veiksmais, kurie sudarė prielaidas kitam asmeniui neteisėtai užvaldyti (lengviau užvaldyti) didesnio pavojaus šaltinį, žala tiesiogiai ir nepadaroma, tačiau, dėl didesnio pavojaus šaltinio ypatumų, pasireiškiančių tuo, kad jo keliamos didelės žalos atsiradimo rizikos negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis, jais gerokai padidinama žalos atsiradimo rizika. Tai reiškia, kad nors tokie didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmai ir nėra vienintelė žalos, padarytos tuo didesnio pavojaus šaltiniu, atsiradimo priežastis, jie kartu su kito asmens neteisėtais veiksmais panaudojant didesnio pavojaus šaltinį lemia žalos atsiradimą. Taigi tarp tokių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nors ir netiesioginis, ir dėl tokių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų praradus galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį (nesielgiant taip, kaip būtų elgęsis protingas ir apdairus didesnio pavojaus šaltinio valdytojas) padidėja žalos atsiradimo tikimybė. Todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, ir dėl savo kaltės praradęs galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį, kai toks praradimas sukėlė atitinkamas pasekmes, t. y. kito asmens veiksmais padarytą žalą, privalo už tai atsakyti – kartu su asmeniu, didesnio pavojaus šaltiniu padariusiu žalą kitiems asmenims, ją atlyginti.

2014 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014. Nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą.