Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

2014 m.

Informacija atnaujinta 2019-02-18 09:18:00

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino bei baudžiamosios atsakomybės senaties termino

Bylos numeris Konstituciniame Teisme – 3/2015-13/2015-15/2015

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-259/2014 kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šioje byloje Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. B.-T., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria, iš dalies patenkinus Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla D. B.-T. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Plenarinė sesija sprendė, kad nors BK, suėjus šio kodekso 95 straipsnyje nustatytam terminui, draudžia tik priimti apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 3 straipsnis suėjus šiam terminui draudžia pradėti ar tęsti baudžiamąjį procesą ir įpareigoja jį nutraukti. Todėl iškyla BPK ir BK normų konkurencija dėl proceso vyksmo tam tikroje proceso stadijoje – ar procesas turi būti besąlygiškai nutrauktas nustačius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimą, ar procesas atitinkamoje stadijoje turi būti vykdomas iki pabaigos. Be to, pagal BK 95 straipsnį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma „asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką“, šiame straipsnyje nustatytas senaties terminas skaičiuojamas nuo „nusikalstamos veikos padarymo“. Plenarinė sesija pažymėjo, kad tai, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, gali būti nustatyta tik teismo nuosprendžiu. BPK 3 straipsnis nesieja proceso nutraukimo, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, su būtinybe tai atlikti priimant teismo nuosprendį. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla teisinio reguliavimo nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo reikalavimai, tad visa tai sudarė pagrindą abejoti, ar BK 95 straipsnyje ir BPK 3 straipsnyje įtvirtintas senaties instituto visuminis teisinis reguliavimas atitinka šį konstitucinį principą.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ta apimtimi, kuria draudžia tęsti procesą teisme, kai tęsti procesą prašo kaltinamasis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 29, 31 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui ir ar BK 95 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties instituto visuminis teisinis reguliavimas atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.

Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi, kuria nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylos Nr. 2K-P-259/2014, galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas 2016 m. birželio 27 d. Nutarimas pasiekiamas internete, adresu http://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1619/content

Konstitucinis Teismas pripažino, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies ir 327 straipsnio 1 punkto nuostatos tiek, kiek jos atitinkamai įgalioja suėjus senaties terminui nutraukti procesą pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape arba pradėjus bylą nagrinėti, bet teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat apeliacinės instancijos teisme panaikinant pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukiant bylą, apeliacinės instancijos teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl ginčijamos BPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatos atitikties Konstitucijai, būtina išsiaiškinti BK 95 straipsnyje, kuriuo reglamentuojama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, nustatyto teisinio reguliavimo esmę. Konstitucinis Teismas nurodė, kad taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia pagal BPK turi būti nustatyta, kad asmuo buvo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į BK nustatytą teisinį reguliavimą, BPK 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (t. y. pagal BK apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai yra nustatyta, kad asmuo buvo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Anot Konstitucinio Teismo, taip aiškinant ginčijamoje BPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reguliavimą teisinę prasmę praranda argumentai, kad pagal šią nuostatą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, draudžiama tęsti procesą teisme, kai tai daryti prašo kaltinamasis, nes tokiu atveju procesas, nepaisant kaltinamojo valios, turi tęstis tol, kol bus patvirtintas arba paneigtas prokuroro palaikomas valstybinis kaltinimas. Taigi šitaip suprantant BPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės terminai, Konstitucinio Teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos kilti neatitaisomai žalai kaltinamojo garbei ir orumui, užkertamas kelias teismui teisingai išnagrinėti bylą, pažeidžiami konstituciniai asmenų lygybės, teisinės valstybės principai.

Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad BPK 235 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 4 dalyje, 327 straipsnio 1 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu teismui yra sudarytos prielaidos nutraukti baudžiamąją bylą neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo, nenustačius, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, ir teismas negali veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Dėl to Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisoma konstitucinės asmens teisės į tinkamą teismo procesą reikalavimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, teismui neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo ir nutraukus bylą dėl to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, sudaromas įspūdis, kad kaltinamasis nebuvo nuteistas tik dėl to, kad suėjo šie terminai, taip sudarant prielaidas išlikti abejonėms dėl to, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ir dėl kaltinamojo nepriekaištingos reputacijos. Be to, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 31 straipsnio, kuriame įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užtikrinti, kad kaltinimas, jei nebūtų patvirtintas, būtų panaikintas. Taigi tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis buvo nepagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog vien tai, kad BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto nuostatos tam tikra apimtimi pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, savaime nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąjį procesą ir peržiūrėti galutinius teismų sprendimus bylose, kurios buvo nutrauktos suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

2016 m. spalio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016. Nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą.