Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

2017 m.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ribojimo teisėtumo

Bylos numeris Konstituciniame Teisme – 16/2017

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 pagal ieškovės UAB „Borta“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp proceso šalių (bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas), aiškinimo ir taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama kasacinę bylą pagal ieškovės kasacinį skundą civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovei, 2015 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir nacionalinių nuostatų atitikties jai. Teisingumo Teismas 2017 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Borta, C-298/15 (toliau – Prejudicinis sprendimas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 17 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, pasiūlyta byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius teisinius argumentus dėl Prejudicinio sprendimo. Ieškovė kasaciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Į šį prašymą, be kita ko, įtraukė išlaidas, susijusias su Prejudicinio sprendimo Teisingumo Teisme procesu. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 6 dalies šių išlaidų priteisimo klausimo sprendimas galutiniame procesiniame sprendime kasacinio teismo buvo atidėtas.

Pagal CPK 93 straipsnio 6 dalį bylinėjimosi išlaidos, susidariusios, inter alia (be kita ko), dėl teismo kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, proceso dalyviams nepaskirstomos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos vertinimu, CPK įtvirtintas reguliavimas ta apimtimi, kuria bylinėjimosi išlaidos nurodytu atveju proceso dalyviams nepaskirstomos, galimai pažeidžia asmenų teisę kreiptis į teismą, taip pat šios teisės įgyvendinimą daro mažiau patrauklų, suvaržytą. Išankstinis ieškovo žinojimas, kad dėl teisinio reguliavimo dalis bylinėjimosi išlaidų, net ir teismui patvirtinus jo reikalavimų pagrįstumą, nebus atlygintos, atsižvelgiant į ieškovo finansinį pajėgumą inicijuoti teisminį procesą, gali jį nuo to atgrasyti, ypač tais atvejais, kai tokių bylinėjimosi išlaidų dalis, jas lyginant su visomis išlaidomis ir pareikšto reikalavimo suma, bus reikšminga. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl nacionalinio teismo kreipimosi į Teisingumo Teismą, turi tam tikros specifikos, tačiau jų specifiškumas nėra toks išskirtinis, kad jų nepriteisimą būtų galima pateisinti.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar CPK 93 straipsnio 6 dalis ta apimtimi, kuria bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, proceso dalyviams nepaskirstomos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui, Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai.

Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, kuria nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylos Nr. e3K-3-279-690/2017, galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas 2018 m. gruodžio 14 d. Nutarimas pasiekiamas internete, adresu http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1883/content

2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-611/2019. Nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą.

 

Dėl atlyginimo už viešą kūrinių naudojimą

Bylos numeris Konstituciniame Teisme – 1/2017

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-969/2017 pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Assensus“.

Byloje taikytina Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 86 straipsnio 3 dalis (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija), pagal kurią teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai atlyginimo reikalauja kolektyvinio administravimo asociacija, gindama atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesus, ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas teismui iš esmės nepalieka teisės spręsti dėl priteistino atlyginimo dydžio; nėra nustatyta jokių kriterijų, į kuriuos galėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl priteistino atlyginimo dydžio. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą sumažėja (o kai kada apskritai neįmanoma vykdyti teisingumo).

Be to, jeigu į teismą dėl atlyginimo priteisimo kreipiasi ne kolektyvinio administravimo asociacija, bet autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektas, savarankiškai ginantis savo teises, ar išimtinių licencijų licenciatas, taikomas ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktas, pagal kurį teisė reikalauti dvigubo atlyginimo siejama su pažeidėjo tyčia ar dideliu neatsargumu, o teismui paliekama teisė nuspręsti dėl priteistino atlyginimo didinimo iki dviejų kartų. Taigi, pagal tokį teisinį reguliavimą kolektyvinio administravimo asociacijų teisinė padėtis pažeidėjų atžvilgiu yra geresnė negu autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų, savarankiškai ginančių savo teises, ar išimtinių licencijų licenciatų padėtis.

Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutartimi, kuria nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylos Nr. 3K-3-25-969/2017, galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas 2017 m. gruodžio 1 d. Nutarimas pasiekiamas internete, adresu http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1764/content

2018 m. vasario 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-969/2018. Nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą.