Veikla

Aukščiausiojo Teismo kompetencija ir funkcijos

Vienodos teismų praktikos formavimas

Pagrindinė Aukščiausiojo Teismo funkcija yra formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, plėtoti teisę ir tokiu būdu užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (viešoji kasacijos funkcija). Ši užduotis yra svarbi ne tik dėl to, kad gali atsirasti prieštaravimų tarp apeliacine tvarka bylas nagrinėjančių skirtingų teismų. Vienoda teismų praktika – tai būtina sąlyga asmenų lygybei prieš įstatymą užtikrinti, pasitikėjimo teise ir teisingumu, teisinio tikrumo ir saugumo garantas.

Vienodą teismų praktiką Aukščiausiasis Teismas formuoja vykdydamas teisingumą – spręsdamas teisinius ginčus ir priimdamas sprendimus individualiose bylose. Nagrinėdamas bylą kasacine tvarka Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar žemesnės instancijos teismas nepadarė teisės aiškinimo ar taikymo klaidos. Šitaip atsiskleidžia kita, ne mažiau svarbi Aukščiausiojo Teismo funkcija – užtikrinti, kad konkrečioje byloje asmens, visuomenės teisės ir teisėti interesai būtų realiai ir veiksmingai apginti ir įvykdytas teisingumas pagal teisę (privati kasacijos funkcija).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Taigi Aukščiausiojo Teismo sprendimai paprastai turi precedento galią. Jie saisto tiek patį Aukščiausiąjį Teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, nagrinėjančius analogiškas ar iš esmės panašias bylas. Tai leidžia visuomenės nariams kurti ir plėtoti stabiliu teisiniu pagrindu grįstus santykius.

Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką Aukščiausiasis Teismas formuoja ir padarytas teisės klaidas taiso nagrinėdamas kasacinius skundus civilinėse ir baudžiamosiose bylose, taip pat prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Kasacinis procesas ir administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas yra išimtinės teismo sprendimų kontrolės formos. Aukščiausiajame Teisme yra nagrinėjami tik tie kasaciniai skundai ir prašymai, kuriuos kaip atitinkančius įstatymo reikalavimus atrinko speciali atitinkamai Baudžiamųjų arba Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.

Kasacinių skundų ir prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atrankos metu byla nėra sprendžiama iš esmės. Atrankos etape patikrinama, ar kasacinis skundas arba prašymas atitinka įstatymo nustatytas priėmimo nagrinėti sąlygas ir pagrindus. Lietuvoje yra įtvirtintas pagal esmę leidimo kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą modelis. Jis padeda užtikrinti, kad į Aukščiausiąjį Teismą patektų tik tokios bylos, kurios yra iš tiesų reikšmingos vienodo teisės aiškinimo ir taikymo požiūriu. Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali skirti daugiau laiko ir dėmesio pačioms svarbiausioms byloms valstybėje. Be to, taip užtikrinamas teismo proceso operatyvumas.

Kasacinių skundų ir prašymų atrankos procedūra paprastai užtrunka ne ilgiau kaip 2 savaites civilinėse ir administracinių nusižengimų bylose bei 3 savaites baudžiamosiose bylose. Civilinėse bylose priimama nagrinėti apie 25 proc., baudžiamosiose bylose – apie 50 proc. kasacinių skundų, tenkinama apie 30 proc. prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Įstatymas Aukščiausiajam Teismui taip pat paveda nagrinėti prašymus atnaujinti civilinę, baudžiamąją ar administracinio nusižengimo bylą, jei Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų byloje – ir tuo atveju, jei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą). Į Aukščiausiąjį Teismą kreipiamasi su pareiškimu atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ar dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Aukščiausiasis Teismas nagrinėja skundus dėl Teisėjų garbės teismo, sprendžiančio teisėjų drausmės bylas, sprendimų. Be to, Aukščiausiasis Teismas dalyvauja asmenų, represuotų už pasipriešinimą TSRS arba nacistinės Vokietijos okupaciniams režimams, pilietinių teisių atkūrimo (reabilitavimo) procese: specialiojo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka išduoda teisių atkūrimo pažymėjimus, nagrinėja skundus dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti, pareiškimus dėl pilietinių teisių atkūrimo bylos atnaujinimo.

Bylos nagrinėjimas Aukščiausiajame Teisme

Bylas Aukščiausiajame Teisme paprastai nagrinėja atitinkamai Civilinių arba Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms gali būti sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba byla nagrinėjama atitinkamo teismo skyriaus ar viso teismo plenarinėje sesijoje. Išplėstinė teisėjų kolegija paprastai sudaroma ir tais atvejais, kai kyla poreikis nukrypti nuo ankstesnės Aukščiausiojo Teismo praktikos arba ją reikšmingai išplėtoti. Civilinei ar baudžiamajai bylai nagrinėti gali būti sudaryta mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

Civilinė ir administracinio nusižengimo byla teismo posėdyje paprastai nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nebent teisėjų kolegija nusprendžia, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (pvz., kasacinis skundas yra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais), rašytinio proceso tvarka nagrinėjama ir baudžiamoji byla.

Nagrinėdamas bylą Aukščiausiasis Teismas iš principo yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Apskųstus teismų sprendimus Aukščiausiasis Teismas tikrina tik teisės taikymo aspektu, paprastai neperžengdamas kasacinio skundo ar prašymo ribų. Sprendimai priimami balsų dauguma. Teisėjas, turintis kitą nuomonę dėl sprendimo, turi teisę raštu išdėstyti atskirąją nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiant sprendimą neskaitoma, bet pridedama prie bylos.

Aukščiausiojo Teismo sprendimas civilinėje byloje turi būti priimtas, surašytas ir paskelbtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, baudžiamosiose bylose ne vėliau kaip per keturiolika, sudėtingose ir didelės apimties baudžiamosiose bylose – keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Aukščiausiojo Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad padaryta teisės klaida, Aukščiausiasis Teismas gali ne tik panaikinti skundžiamą sprendimą (-us) ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, bet ir pakeisti sprendimą arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Civilinėje ir administracinio nusižengimo byloje Aukščiausiasis Teismas gali priimti naują sprendimą. Visa tai sudaro prielaidas operatyviai išnagrinėti bylą, nes Aukščiausiasis Teismas gali pats ištaisyti nustatytas klaidas, negrąžindamas bylos nagrinėti žemesnės instancijos teismui.

Įstatymas nustato, kad kasacinio teismo sprendimo civilinėje byloje konstatuojamojoje dalyje turėtų būti suformuluota aktuali teismų praktikai teisės taikymo ar aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklė. Šios nuostatos laikymasis prisideda prie Aukščiausiojo Teismo sprendimų aiškumo, leidžia lengviau identifikuoti precedentinę reikšmę turinčią sprendimo dalį ir ja vadovautis.

Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai (civilinėse bylose) ir nurodymai (baudžiamosiose bylose) yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, jei Aukščiausiasis Teismas perduoda bylą nagrinėti žemesnės instancijos teismui.

Civilinė byla Aukščiausiajame Teisme vidutiniškai nagrinėjama apie 6 mėnesius, baudžiamoji ir atnaujinta administracinio nusižengimo byla – apie 5 mėnesius. Aukščiausiasis Teismas yra vienas iš sparčiausiai civilines bylas nagrinėjančių aukščiausiųjų teismų Europos Sąjungoje.

Kita Aukščiausiojo Teismo veikla

Aukščiausiasis Teismas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką formuoja nagrinėdamas bylas. Tačiau vienodam teisės aiškinimui ir taikymui svarbi ir kita teismo veikla. Teismų įstatymas nustato, kad, plėtodamas ir užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bendrosios kompetencijos teismuose, Aukščiausiasis Teismas analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia teismų praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešai skelbia informaciją apie savo veiklą. Aukščiausiasis Teismas per vienerius metus paprastai parengia po dvi išsamias teismų praktikos tam tikroje srityje apžvalgas atitinkamai iš Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus veiklos srities. Teismų įstatyme taip pat nustatyta, kad Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį „Teismų praktika“. Biuletenyje skelbiama aktuali Aukščiausiojo Teismo praktika, teismų praktikos apibendrinimai ir apžvalgos, kurių skelbimui pritarė atitinkamas Aukščiausiojo Teismo skyrius. Biuletenyje taip pat pateikiamos Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų teminės santraukos. Biuletenyje gali būti skelbiama ir kita informacija apie Aukščiausiojo Teismo veiklą, medžiaga, reikšminga vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti.