Naujienos
Byla dėl moters nužudymo, įmetant dar gyvą nukentėjusiąją į upę, grąžinama nagrinėti apeliacinės instancijos teismui
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2020 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui baudžiamąją bylą, kurioje sutuoktinių pora buvo pripažinta kalta dėl neatsargumo atėmusi nukentėjusiajai gyvybę.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sutuoktinių porą nuteisė už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, apsvaigę nuo alkoholio, netiesiogine tyčia nužudė žmogų (BK 129 straipsnio 1 dalis) – nukentėjusiesiems priklausančio namo kieme, radę gulinčią be gyvybinės veiklos požymių nukentėjusiąją, neįsitikino, ar ji gyva, nekvietė pagalbos, ją įkėlė į automobilio bagažinę ir, nuvežę prie upės, nukentėjusiąją įmetė į upę, dėl ko įvykus mechaninei asfiksijai dėl kvėpavimo takų uždarymo vandeniu nukentėjusioji mirė.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nuteistieji šią veiką padarė esant nusikalstamam nerūpestingumui, dėl to nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo į neatsargų gyvybės atėmimą.
Kasaciniame skunde nukentėjusieji teigė, kad abu sutuoktiniai turi būti pripažinti kaltais nužudę bejėgiškos būklės nukentėjusiąją; jiems atitinkamai paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės; abiejų instancijų teismai neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas priėmė prieštaringą nuosprendį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nukentėjusiųjų kasacinį skundą tenkindama iš dalies, konstatavo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nesilaikė teismų praktikos reikalavimų, o priimti teismų nuosprendžiai neatitinka jiems keliamų BPK nustatytų reikalavimų.
Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui nukentėjusieji buvo pateikę prašymus pakeisti kaltinimą, kuriame nuteistieji buvo kaltinami bejėgiškos būklės nukentėjusiosios nužudymu ir siekimu nuslėpti kitą nusikaltimą. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad šis teismas iš nuteistiesiems pareikštų kaltinimų nepagrįstai pašalino tam tikras nusikalstamos veikos pradžios aplinkybes, t. y. kad nukentėjusioji buvo rasta po automobiliu ir nuteistieji ištraukė ją iš po automobilio. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tokios aplinkybės yra reikšmingos kaltinamųjų besiformuojančių (ar jau susiformavusių) ketinimų, kurie atskleidžia kaltės turinį, aspektu bei nustatant priežastis, dėl ko vėliau buvo atlikti paskesni kaltinamųjų nusikalstami veiksmai, t. y. nukentėjusiosios įkėlimas į automobilio bagažinę, nuvežimas prie upės ir įmetimas į vandenį.
Apeliacinės instancijos teismas išdėstė analogiškas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui formuluotes, apibūdinančias nukentėjusiosios būklę, ir nurodė tik formalaus pobūdžio išvadą, kad nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas) negali būti tenkinamas.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentais dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų, kuriomis grindžiamas nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš nužudymo (BK 129 straipsnio 1 dalis) į neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnio 1 dalis), prieštaringumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo, netinkamai motyvavo procesinį sprendimą bei padarė prieštaringas išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Nustatęs šiuos esminius procesinius pažeidimus, sukliudžiusius apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-7-54-628/2020).
Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.
Kontaktai žiniasklaidai:
Olga Kungienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Teisės tyrimų grupės teisėjo padėjėja
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. o.kungiene@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt
El. paštas: lat@teismas.lt
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.














