Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nuosavybės teisė į VĮ Registrų centro iniciatyva likviduoto juridinio asmens turtą teisme turi būti nustatoma ne ypatingosios teisenos, o ieškinio teisenos tvarka.

Nagrinėtoje byloje į teismą kreipėsi vienintelis likviduotos uždarosios akcinės bendrovės akcininkas. Bendrovė buvo likviduota supaprastinta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Po likvidavimo liko bendrovės turto ir pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra to turto savininkas. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje nėra priešingos ginčo šalies, dėl to byla turi būti nagrinėjama ypatingąja teisena.

Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad toks reikalavimas nagrinėtinas ne ypatingąja teisena (kaip pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo), o ginčo teisena, dėl to pareiškimą atsisakė priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo kasacinį skundą, išaiškino, kad turto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas gali būti teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka tik tada, kai turtas buvo įgytas praeityje ir pareiškėjas nurodo ir įrodo vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Kadangi registro tvarkytojas neturi duomenų apie juridinio asmens turtą ir skolas, tai likviduojant juridinį asmenį supaprastinta tvarka neatliekami įprasti likvidatoriaus veiksmai – nėra tenkinami kreditorių reikalavimai, nepaskirstomas juridinio asmens turtas. Įstatyme nenustatyta, kad tokiu atveju nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina tokio juridinio asmens dalyviams. Taigi likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva, likusio turto teisinis statusas nėra akivaizdus ir dėl jo gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai – tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį. Be to, teismas turi įvertinti ir aplinkybes, ar toks turtas negali būti įstatymų nustatyta tvarka pripažintas bešeimininkiu bei perduotas valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau nepagrįstai atsisakė tokį pareiškimą priimti, netaikę ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Dėl to pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2024 m. spalio 16 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Ieva Mastenica
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84863
El. p. i.mastenica@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt