Naujienos

2024 m. vasario 14 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje Vilniaus miesto savivaldybė (ieškovė) prašė priteisti iš privatizuotų požeminių pastatų (slėptuvių ir sandėlių) savininko (atsakovo) skolą, susidariusią 2015–2020 m. laikotarpiu nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, ir palūkanas už laiku neįvykdytą mokestinę prievolę.

Byloje nustatyta, kad dalis atsakovui priklausančių požeminių pastatų yra suformuotame valstybinės žemės sklype. Šių pastatų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad sklypas patenka į Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančio valstybinės reikšmės miško teritoriją ir negali būti privatizuojamas. Likusiems atsakovo privatizuotiems pastatams valstybinės žemės sklypas nesuformuotas. Valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta. Byloje nėra nustatyta, kad valstybinė žemė, kurioje yra minėti pastatai, atsakovui suteikta panaudos pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atsakovas, įsigijęs minėtus pastatus, tapo valstybinės žemės, reikalingos šiems pastatams eksploatuoti, naudotoju. Šiuo atveju valstybinės žemės naudojimą patvirtina ta aplinkybė, kad šioje žemėje yra atsakovui priklausantys teisėtai pastatyti statiniai ir jiems eksploatuoti pagal tikslinę jų paskirtį reikalingas tam tikro dydžio žemės plotas. Tai, ar atsakovas ginčo laikotarpiu faktiškai eksploatavo minėtus pastatus pagal tikslinę jų paskirtį (ar to nedarė), neturi reikšmės, nes bet kuriuo atveju atsakovas kaip šių pastatų savininkas laikytinas jiems eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės naudotoju.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad tai, jog valstybinėje žemėje esantys statiniai (pastatai) yra požeminiai, nepaneigia valstybinės žemės, reikalingos šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, naudojimo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti tokių statinių savininką nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovui, kaip valstybinės žemės naudotojui, tenka pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nors ir nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Tokia pareiga atsakovui tenka už visų ginčo objektų (t. y. tiek esančių suformuotame valstybinės žemės sklype, tiek ir tų, kuriems valstybinės žemės sklypas nesuformuotas) eksploatacijai pagal jų tikslinę paskirtį reikalingos valstybinės žemės naudojimą.

Pasisakydamas dėl atsakovo kasaciniame skunde nurodytų argumentų, kad valstybinės žemės sklypas yra didesnis, nei jame esančių atsakovo pastatų bendras plotas, ir todėl nuomos mokestis apskaičiuotas neteisingai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog, pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys apie valstybinės žemės sklypo, kuriame yra tik atsakovui priklausantys pastatai, užstatymą nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais duomenimis, nustatydamas mokėtino valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį, apskaičiuotą už visą minėtą sklypą. Valstybinės žemės sklype esančių statinių (pastatų) konstrukciniai ypatumai taip pat neturi įtakos apskaičiuojant mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteista visa valstybinės žemės nuomos mokesčio skola, o reikalavimas dėl palūkanų už laiku neįvykdytą mokestinę prievolę priteisimo atmestas.

Bylos Nr. e3K-3-14-403/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt