Naujienos

2024 m. kovo 6 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta baudžiamoji byla dėl N. B. kaip sporto ir pramogų parko vadovės baudžiamosios atsakomybės už netinkamą pareigų atlikimą ir teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimą, lėmusį asmens žūtį.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. B. nuteista už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 132 straipsnio 3 dalis) ir dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fizinis asmuo patyrė didelę žalą (BK 229 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad N. B. nepadarė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad N. B. tinkamai atliko savo pareigas, veikė pagal savo įgaliojimus, specialiųjų elgesio saugumo taisyklių nepažeidė ir savo veiksmais (neveikimu) nenulėmė mažamečio žūties.

Pagal nukentėjusiųjų A. K. ir R. K. atstovo kasacinį skundą bylą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus išsamiai ir nešališkai, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, įvertino ir tinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, N. B. neveikė tik kaip formali parko vadovė, ji turėjo pakankamai plačius įgaliojimus veikti savarankiškai organizuodama savo vadovaujamo sporto ir pramogų parko veiklą, todėl privalėjo ją organizuoti taip, kad ji atitiktų teisės aktų (tiek išorinių, tiek vidinių) reikalavimus. Būdama atsakinga už darbų paskirstymą jai pavaldiems parko darbuotojams, ji turėjo teisę ne tik duoti privalomus vykdyti nurodymus, bet ir turėjo pareigas sudaryti sąlygas tinkamai juos įvykdyti. Tačiau N. B. veikė neatsakingai, neatsižvelgė į treniruočių vedimo tvarkaraštį ir paskyrė budėti baseine plaukimo instruktorę, kuri tuo pačiu metu turėjo vesti grupinę mokymo plaukti treniruotę. Svarbu ir tai, kad, drausdama įleisti į klubo baseiną ir baseino drabužinę mokymo plaukti treniruotes lankančių vaikų tėvus, ji pažeidė ir sveikatingumo klubų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagal kurias klientų iki 16 metų grupes lydi pilnamečiai asmenys, o klientai iki 16 metų amžiaus vandens zonoje gali lankytis tik prižiūrimi tėvų. Dėl šio draudimo mažamečio motina, kartu su mažamečiu sūnumi atvykusi į mokymo plaukti treniruotę, buvo neįleista į vandens zonos drabužinę ir į baseiną, toks draudimas pasikartojo, kai mažamečio motina nebuvo įleista ir pasibaigus mokymo plaukti treniruotei, kai nelaimė dar nebuvo įvykusi.

N. B. atsakomybės nešalina tai, kad įrodytais pripažinti N. B. veiksmai – draudimas mažamečio motinai būti baseino zonoje, baseino prižiūrėtojo ir baseino instruktoriaus pareigų dubliavimas, nulėmę mažamečio žūtį, – atitiko bendrovės vadovybės poziciją, kuri buvo suderinta bendruose susirinkimuose su bendrovės vadovybe, tačiau bendrovės vadovybės pozicija negali nulemti privalomų bendrovės veiklai norminių aktų draudimų nepaisymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija panaikino apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 229 straipsnį nuteistai N. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, jos vykdymas atidėtas trejiems metams.

Bylos Nr. 2K-19-594/2024. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt