Naujienos

2022 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims, t. y. neteisėtą elektroninių duomenų pašalinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 196 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims (jų sunaikinimą, pašalinimą ar pakeitimą, kitais būdais padarytą apribojimą naudotis tokiais duomenimis) pagal BK 196 straipsnį kyla tik tais atvejais, kai tokie veiksmai yra padaryti neteisėtai. Neteisėtumo nustatymo reikalavimas yra siejamas su 2001 m. Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 4 straipsnio nuostatomis, pagal kurias reikalaujama kriminalizuoti ne bet kokį, o sąmoningą ir neteisėtą kompiuterinių duomenų sugadinimą, sunaikinimą, apgadinimą, pakeitimą arba galimybės naudotis tokiais duomenimis panaikinimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. buvo nuteistas už tai, kad, prisijungęs kaip koordinatorius prie Lietuvos sporto universiteto e. mokymosi sistemos, ištrynė savo dėstomo studijų dalyko medžiagą ir dėl to padarė žalos. Apkaltinamajame nuosprendyje R. P. veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad R. P., atlikdamas tokius veiksmus, nors ir administravo modulį, buvo medžiagos studentams pagal patvirtintą modulio aprašą kūrėju, tačiau nebuvo teisėtas elektroninių duomenų naudotojas – neturėjo teisėto duomenų savininko ar valdytojo leidimo pašalinti duomenis iš sistemos.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą. Teismas pažymėjo, kad BK 196 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra elektroninių duomenų saugumas, o fakultatyvusis objektas gali būti nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinta mokymosi medžiaga buvo universiteto intelektinės nuosavybės objektas, teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl R. P. veiksmų neteisėtumo.

Kasaciniais skundais nuteistasis R. P. ir jo gynėjai advokatai prašė panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti argumentuodami tuo, kad R. P. pašalinta mokymosi medžiaga nėra laikytina universiteto nuosavybe, o jos teisėtas savininkas yra nuteistasis, taip pat tuo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nustatė nusikalstamos veikos sudėties požymius R. P. veiksmuose, nes jo veiksmais nebuvo padaryta žalos nusikaltimo, nurodyto BK 196 straipsnio 1 dalyje, objektui, taip pat nėra veiksmų (mokymosi medžiagos pašalinimo) neteisėtumo požymio, nenustatyta ir nuteistojo kaltė.

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad BK 196 straipsnio 1 dalies nuostatos pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes buvo taikomos netinkamai, R. P. veikoje nenustatyti visi būtini BK 196 straipsnio 1 dalies požymiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pagal baudžiamosios teisės principines nuostatas reikalaujama, jog griežčiausios iš visų atsakomybių, t. y. baudžiamosios atsakomybės, taikymo sąlygos turi būti nustatytos aiškiai. Ši atsakomybė būtų taikoma tik tuomet, kai traukiamo atsakomybėn asmens padaryta veika tiksliai atitinka BK nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Neteisėtumo požymis BK 196 straipsnio 1 dalies prasme, jei jis siejamas su asmens, neturinčio jokio teisinio pagrindo prieiti prie elektroninių duomenų šaltinio (pavyzdžiui, duomenų talpyklos, serverio), veiksmais, gali pasireikšti pačiu veikimo būdo neteisėtumu (pvz., neteisėtas prisijungimas prie elektroninių duomenų talpyklos, serverio turinio valdymo sistemos panaudojant programinę įrangą ir ten esančių duomenų tyčinis sunaikinimas, pakeitimas, pašalinimas).

Tačiau tais atvejais, kai kaltininkas, esant teisiniams santykiams (pavyzdžiui, darbiniams ar kitokiems sutartiniams santykiams), turi galimybę prieiti prie duomenų šaltinio, jam suteiktos atitinkamos teisės disponuoti elektroniniais duomenimis (pavyzdžiui, juos iš dalies ar visiškai administruoti), jo tyčinio veikimo (poveikio) neteisėtumas turi būti nustatomas kaltinime aiškiai nurodant, kokius teisės aktus jis pažeidė, kokių draudimų, susitarimų, įgaliojimų tyčia nesilaikė.

Nutartyje nustatyta, kad žemesnės grandies teismai, taikydami baudžiamąją atsakomybę, netinkamai vertino patį elektroninių duomenų pobūdį, jų turinį ir nevertino konkrečių poveikio (ištrynimo) aplinkybių pavojingumo aspektu, taip pat neatskleidė tyčinės nuteistojo kaltės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino nuteistojo ir jo gynėjų advokatų kasacinius skundus. R. P. išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 196 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bylos Nr. 2K-262-489/2022 (aktyvi nuoroda).

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt