Naujienos

2024 m. vasario 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl visuotinio asociacijos narių susirinkimo sprendimo patvirtinti naują įstatų redakciją pripažinimui negaliojančia, taip pat dėl viešojo juridinio asmens įstatų (dalies jų nuostatų) pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms.

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo (viešojo juridinio asmens – asociacijos) visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl įstatų naujos redakcijos patvirtinimo, pripažinti įstatus prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, pripažinti negaliojančiais atitinkamus valdybos nutarimus, priimtus negaliojančių sprendimų pagrindu ir susijusius su ieškovų pašalinimu iš asociacijos narių.

Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimui dėl įstatų naujos redakcijos patvirtinimo ginčyti. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovų ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia vieną iš įstatų nuostatų, taip pat atitinkamus valdybos nutarimus, panaikino atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad viešojo juridinio asmens įstatai savo prigimtimi laikytini sandoriu, todėl reikalavimams dėl jų ginčijimo taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, jog juridinio asmens įstatų pripažinimui negaliojančiais taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors juridinio asmens veiksmai atitinka teisėto valinio veiksmo apibrėžimą, tačiau skiriamieji bendrovės įstatų nuo sandorių požymiai neleidžia asociacijos įstatų kvalifikuoti kaip sandorio. Aukščiausiasis Teismas taip pat nustatė, kad įstatymuose pateikta privačių juridinių asmenų ir viešųjų juridinių asmenų samprata neįtvirtina tokių šių asmenų skirtumų ar jų veiklos ypatumų, kurie galėtų lemti skirtingą šių asmenų įstatų kaip steigimo dokumento teisinės prigimties aiškinimą. Nustačiusi, jog asociacijos įstatai negali būti kvalifikuojami kaip sandoris, teisėjų kolegija konstatavo, jog įstatų pripažinimui negaliojančiais negali būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje.

Nors Aukščiausiojo Teismo nutartimi konstatuota, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl įstatų pripažinimo negaliojančiais pareikšti, teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad, pagal CK 2.46 straipsnio 2 dalį, steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl kasacinis teismas taip pat pasisakė dėl atsakovo įstatų nuostatų galimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms. Išplėstinė teisėjų kolegija iš esmės pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad ginčijamas atsakovo įstatų punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir buvo pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, teismui pripažinus įstatų nuostatą, kuria valdybai suteikta kompetencija nustatyti mokesčius ir jų dydžius, atleisti narį nuo mokesčių, negaliojančia, šias funkcijas toliau gali įgyvendinti visuotinis narių susirinkimas.

Nustačius, jog valdybai neteisėtai buvo suteikta išimtinė visuotinio narių susirinkimo kompetencija, konstatuota, jog buvo pagrįstai tenkinti ir išvestiniai reikalavimai, susiję su negaliojančia pripažintos įstatų nuostatos įgyvendinimu: valdybos nutarimų panaikinimas, visuotinio narių susirinkimo, kuriame dalyvauti ieškovų teisė buvo apribota, sprendimo dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo panaikinimas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su įstatų kaip steigimo dokumento teisinės prigimties nustatymu, dėl to netinkamai taikė ir materialiosios teisės normas, nustatančias ieškinio senatį dėl įstatų pripažinimo negaliojančiais, iš esmės tinkamai išsprendė bylą, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Bylos Nr. e3K-7-40-943/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt