Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakė į klausimą, ar valstybės įmonės bankroto procese iš turto, kurį bankrutavusia pripažinta valstybės įmonė valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja patikėjimo teise, gali būti dengiamos bankroto proceso išlaidos ir tenkinami kreditorių reikalavimai.

Ginčas kilo dėl kreditorių susirinkimo priimto sprendimo, kuriuo likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas neatlygintinai perduotas valstybės įmonei Turto bankui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kreditorių susirinkimo sprendimą laikė pagrįstu, nes vertino, kad kreditorių reikalavimai juridinio asmens bankroto procese gali būti tenkinami tik iš jam nuosavybės teise priklausančio turto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad, aiškinant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą sąvoką „juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas“, negali būti apsiribojama vien lingvistiniu šios sąvokos aiškinimu – turi būti įvertinti ir juridinių asmenų bankroto procesui (kuriam reglamentuoti JANĮ skirtas kaip specialusis įstatymas) keliami tikslai bei valstybės įmonių teisinio statuso ypatumai.

Kasacinis teismas akcentavo, kad nors pagal Lietuvoje įtvirtintą teisinio reglamentavimo modelį valstybės įmonės turto nuosavybės teise neturi (visas jų valdomas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei), pagal prievoles kreditoriams valstybės įmonės atsako patikėjimo teise valdomu turtu iš esmės tokiomis pat sąlygomis, kaip kiti juridiniai asmenys jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. JANĮ, nustatantis specialią kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką juridinio asmens nemokumo atveju, taikytinas ir valstybės įmonėms, todėl nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas būtų siekęs įtvirtinti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį nemokios tapusios valstybės įmonės būtų visiškai atleidžiamos nuo prievolių kreditoriams vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bankroto teisės kontekste sąvoka „juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas“ turi būti aiškinama kaip apimanti ir valstybės įmonės patikėjimo teise valdomą turtą, išskyrus tą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris pagal galiojančius įstatymus negali būti perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn, todėl negali būti realizuojamas JANĮ nustatyta tvarka. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis priešingu aiškinimu, valstybės įmonės likvidavimas pagal JANĮ nuostatas taptų iš esmės netikslingas, nes šios įmonės bankroto procese jokie įmonės kreditorių reikalavimai negalėtų būti tenkinami.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir patenkino reikalavimą panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą.

2024 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-170-823/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Ieva Mastenica
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84863
El. p. i.mastenica@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt