Naujienos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos organizuotame tarptautiniame seminare „Užsienio šalių praktika vykdant prevencinę veiklą dėl užsienio šalių pareigūnų papirkimo atvejų“.

Renginyje Lietuvos institucijų atstovai ir tarptautiniai ekspertai aptarė juridinių asmenų savanoriško pranešimo apie papirkimo atvejus galimybes, tokio pranešimo reikšmę nusikalstamų veikų atskleidimui ir įmonių atsakomybės taikymui. Diskusijose daug dėmesio skirta klausimui, kokiomis teisinėmis ir praktinėmis priemonėmis būtų galima paskatinti įmones pačioms atskleisti jų veikloje nustatytus papirkimo atvejus, ypač kai jie susiję su užsienio pareigūnais.

Seminare aptarti pagrindiniai veiksniai, lemiantys juridinių asmenų sprendimą savanoriškai pranešti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką: atsakomybės sušvelninimo galimybės, bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis nauda, aiškios procedūrinės garantijos ir proporcingas sankcijų taikymas. Taip pat nagrinėta, kaip įmonių vidinių tyrimų rezultatai, savalaikis įrodymų išsaugojimas, neteisėtos naudos grąžinimas ir veiksmingų korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie efektyvesnio tokių nusikalstamų veikų nustatymo ir tyrimo.

Atskiras dėmesys skirtas Lietuvos teisinio reguliavimo tobulinimui: ar šiuo metu juridiniai asmenys turi pakankamai aiškių paskatų savanoriškai atskleisti papirkimo atvejus, kokiomis sąlygomis toks bendradarbiavimas turėtų būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir ar tikslinga numatyti specialų bendradarbiavimo su teisėsauga mechanizmą. Tarptautinė praktika rodo, kad įmonių iniciatyva atskleista informacija gali padėti nustatyti sudėtingas, tarpvalstybinio pobūdžio nusikalstamas veikas, identifikuoti atsakingus asmenis ir susigrąžinti neteisėtai gautą naudą.

„Savanoriškas juridinio asmens pranešimas apie papirkimą turėtų būti vertinamas ne tik kaip bendradarbiavimo su teisėsauga forma, bet ir kaip svarbi korupcijos prevencijos priemonė. Tam būtina sukurti aiškią ir nuspėjamą sistemą, kurioje įmonė žinotų, kokios pasekmės jai kils pranešus apie pažeidimą, aktyviai bendradarbiaujant su tyrėjais ir pašalinus nustatytus trūkumus. Valstybės tikslas – ne suteikti nepagrįstą imunitetą, o paskatinti kuo anksčiau atskleisti nusikalstamas veikas ir užtikrinti realią, proporcingą atsakomybę“, – teigia dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.