Naujienos

2024 m. vasario 8 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje spręsta dėl taikytinos teisės, sprendžiant užsienio subjekto (kreditoriaus) jūrinio reikalavimo tvirtinimo juridinių asmenų nemokumo procese klausimą, kai su reikalavimu susijęs turtas (laivas) teismo areštuotas ir faktiškai yra Latvijos Respublikoje, o nemokumo byla iškelta ir laivas registruotas Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo – kreditorė, kurios registruota buveinė yra Latvijos Respublikoje, siekė įgyvendinti savo teisę patenkinti turimą finansinį reikalavimą, kildinamą iš laivo remonto darbų, iš skolininkei, kurios registruota buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir kuriai šioje valstybėje iškelta bankroto byla, priklausančio turto – laivo, kuris registruotas Lietuvoje, tačiau faktiškai yra Latvijoje. Šis laivas Latvijos teismo sprendimu buvo areštuotas kreditorės turimo jūrinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti.

Pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditorės finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile, nurodydamas, kad šis finansinis reikalavimas, kildinamas iš sutartinių teisinių santykių (dėl laivo remonto darbų atlikimo), pagal 1993 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau – 1993 m. Konvencija), nėra reikalavimas, užtikrinamas jūriniais suvaržymais, todėl bankroto byloje negali būti tvirtinamas kaip tenkinamas pirmiausiai iš pardavus ginčo laivą gautų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai išvadai, taip pat nurodė, kad areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nelaikytinas daiktine teise, reglamentuojama 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (Reglamento) 8 straipsnyje, todėl šis straipsnis nagrinėtu atveju netaikytinas.

Kreditorė, nesutikdama su teismų padaryta išvada, kasaciniame skunde teigė, kad jos reikalavimas laikytinas kylančiu iš daiktinės teisės (arešto).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniu, konstatavo, kad Lietuvos Respublikoje, esant iškeltai vienos valstybės narės ribas peržengiančiai bankroto bylai, tiesiogiai taikytinos Europos Sąjungos lygmeniu priimto Reglamento nuostatos. Remdamasis Reglamento 7 straipsniu, kasacinis teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju skolininkės bankroto bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir kitus aspektus nustato Lietuvos Respublikos teisė, nes pagrindinė bankroto byla skolininkei iškelta Lietuvos Respublikoje ir nėra duomenų, kad Latvijos Respublikoje jai būtų iškelta šalutinė nemokumo byla.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad klausimas, ar egzistuoja kreditoriaus arba trečiojo asmens daiktinė teisė ar ne, siekiant taikyti Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį, spręstinas pagal daikto buvimo vietos teisę, t. y. daiktinės teisės sąvoka pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį patenka į nacionalinės (daikto buvimo vietos) teisės reguliavimo sritį,

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju sąvoka „nacionalinė teisė“, pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, reiškia daikto buvimo vietos, t. y. valstybės narės, kurioje yra turtas, teisę. Taigi Reglamento 8 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais daiktinės teisės kreditoriaus ir (ar) trečiųjų šalių turi būti turimos į turtą, esantį kitos valstybės narės, o ne valstybės narės, kurioje iškelta pagrindinė bankroto byla, teritorijoje. Nagrinėtoje byloje toks turtas – jūrinis laivas, pasižymintis išskirtinėmis daiktinėmis savybėmis, tokiomis kaip mobilumas ir galimybė skolininkui bet kada išvykti iš šalies – taigi, pakeisti laivo buvimo vietą.

Vertindamas, ką tokiu kaip nagrinėta nemokumo byla, susijusi su tokiu specifiniu turtu kaip jūrinis laivas, atveju reiškia sąvoka „kitos valstybės narės teritorijoje esantis turtas“ pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė, be kita ko, į ginčo turto specifiką, taip pat Reglamento 2 straipsnio 9 dalies iv punkto nuostatas. Kasacinis teismas konstatavo, kad laivo, kurio turėjimas nuosavybės teise arba teisė į jį įregistruota viešame registre, buvimo vietą nusako ne teritorija valstybės narės, į kurios uostą laivas įplaukė, kurioje buvo sulaikytas ar kurios teismo buvo areštuotas, o jo registracijos vieta – valstybės narės, kurios žinioje yra tvarkomas registras, teritorija.

Aptariamoje byloje skolininkei priklausantis ir kreditorės reikalavimo įvykdymui užtikrinti Latvijos teismo areštuotas ginčo žvejybinis laivas, kuris faktiškai yra Liepojos uoste (Latvijos Respublikoje), yra registruotas Klaipėdoje (Lietuvos Respublikos žinioje) esančiame Jūrų laivų registre.

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad nagrinėtoje nemokumo byloje, iškeltoje Lietuvos Respublikoje ir susijusioje su jūriniu laivu, kurio vieša registracija taip pat atlikta Lietuvos Respublikoje, Reglamento 8 straipsnis netaikomas. Ginčo finansinis reikalavimas nepripažintinas patenkančiu į Reglamento 8 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes netenkinama tokio patekimo sąlyga – teisės turėjimas į turtą, esantį kitos valstybės narės teritorijoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog Reglamento 8 straipsnio nuostatos nagrinėtoje byloje netaikytinos, iš esmės teisingai išsprendė šiame straipsnyje įtvirtinto kreditorių ir trečiųjų šalių daiktinių teisių apsaugos principo (ne)taikymo klausimą, todėl liko galioti apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Bylos Nr. e3K-3-6-381/2024. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.\

Kontaktai žiniasklaidai:
Laura Šivickaitė-Moldarienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Teisės tyrimų grupės teisėjo padėjėja,

atliekanti atstovo ryšiams su visuomene funkcijas

Tel. (8 5) 249 1037, 8 685 84 863

El. p. l.sivickaite@lat.lt

www.lat.lt
www.teismai.lt