Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiandien išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, be kitų, buvo sprendžiamas klausimas dėl didelės vertės turto (turtinės teisės) įgijimo apgaule. Kasacinis teismas konstatavo, kad šioje byloje fiziniai ir juridiniai asmenys dėl sukčiavimo nuteisti pagrįstai.

Kasatoriai, be kitų nusikalstamų veikų, buvo nuteisti už tai, kad suklastoję bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį neteisėtai įgijo šios bendrovės akcijas. Suklastoti dokumentai dėl bendrovės akcininkų pasikeitimo ir naujo vadovo paskyrimo buvo įregistruoti ir Juridinių asmenų registre. Tokiu būdu nuteistiesiems faktiškai perėmus bendrovės kontrolę, toliau buvo imituojami neva teisėti akcininkų veiksmai, savo nuožiūra neteisėtai disponuota bendrovės turtu, priimti sprendimai dėl kitų bendrovės turtinių interesų, taip padarant nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui didelę žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų kasacinius skundus, jų argumentus dėl sukčiavimo pripažino nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau tokiu pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Jei svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas yra susijęs su apgaulės, esmingai apsunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka, panaudojimu, tokie veiksmai yra nusikalstami ir laikomi sukčiavimu. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad sukčiavimo atveju svetimo turto įgijimas yra pagrįstas apgaule ir paprastai yra susijęs su neteisėtu fiktyvaus teisinio santykio sukūrimu, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys gauna svetimą turtą ar materialių civilinės apyvartos objektų teikiamą naudą. Išoriškai įgijimas gali atitikti turinio ir formos reikalavimus, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atitinkamos rūšies turto sandoriams.

Atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendė, kad šioje byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė ir svetimo turto įgijimas – teismų yra nustatyti ir išsamiai atskleisti, motyvuotai atskleistas ir nuteistųjų panaudotos esminės apgaulės mechanizmas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad galimybės priimti sprendimus dėl bendrovės turto atsirado netikrų dokumentų pagrindu perėmus visišką šios bendrovės valdymą; visi tolesni veiksmai, susiję su bendrovės turtu, buvo atliekami pasitelkiant apgaulę, naudojant tikrovės neatitinkančią informaciją įtvirtinančius dokumentus; į byloje nustatytos apgaulės schemą buvo įtraukti ir kiti vienu ar kitu būdu turintys teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl bendrovės turto asmenys, nežinantys apie bendrininkų nusikalstamus ketinimus; minėti veiksmai atlikti tyčia suprantant tiek savo veiksmų pavojingą pobūdį, tiek ir jų padarinius bendrovei ir tikriesiems jos akcininkams; apgaule pagrįstų veiksmų buvo imtasi siekiant apsunkinti pažeistos teisės atkūrimą civilinės teisės priemonėmis. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusieji savo teises bando ginti civilinio proceso tvarka, nereiškia, jog teisiniai santykiai savaime tapo civiliniais teisiniais santykiais, o kaltininko veiksmai – ne nusikalstama veika. Byloje taip pat paneigta, kad vienas iš nuteistųjų faktiškai vykdė akcininko funkcijas, turėjo teisę spręsti ir sudarinėti sandorius kaip tikrasis bendrovės akcininkas. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismai pagrįstai sprendė, jog visos sąlygos bendrininkams taikyti baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą nustatytos.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-225-303/2019).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Dovilė Bružaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. d.bruzaite@teismai.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt