Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtoje byloje dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimus, kurie negali būti nurašomi baigus fizinio asmens bankroto procesą, nurodė, kad, baigus fizinio asmens bankroto procesą ir sprendžiant likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą, turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu.

Ginčas kilo dėl užbaigiant pareiškėjo bankroto bylą likusių nepatenkintų ir nenurašytinų kreditorių reikalavimų apimties, pareiškėjo bankroto proceso metu pasikeitus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) nenurašytinų kreditorių reikalavimų sąrašui (įtraukiant reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus). Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi pasikeitusia FABĮ redakcija ir FABĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis, kurios įtvirtino, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (nustatanti nenurašytinų reikalavimų sąrašą) taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, ginčijamą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) finansinio reikalavimo dalį pripažino nenurašytina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kilus abejonių dėl FABĮ pakeitimo įstatymo nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisinės valstybės principui, sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu pripažino, jog FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į šią Konstitucinio Teismo išvadą bei Konstitucinio Teismo pateiktą išaiškinimą, kad fizinio asmens bankroto procesą inicijuojantis asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, jog bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant bankroto procesą, konstatavo, kad, sprendžiant likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą, šioje byloje turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, pagal pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, kreditorių reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti baudas, paskirtas mokesčio administratoriaus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pagrindu, prie reikalavimų, kurie nėra nurašomi baigus fizinio asmens bankroto procesą, nebuvo priskirti, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai VMI finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 51 929,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda ir 547,38 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos bauda, pripažino nenurašytina.

2024 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-181-823/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Ieva Mastenica
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84863
El. p. i.mastenica@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt