Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad naudojimasis trumpalaikei nuomai skirtais automobiliais, nesudarius trumpalaikės nuomos sutarties su turto savininku ir neketinant atsiskaityti už automobilių nuomos paslaugas, nors ir neturint tikslo automobilį pasisavinti, patenka į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį.

Byloje nustatyta, kad asmuo (atskirais atvejais veikdamas ir su kitais asmenimis), išdauždamas automobilių stiklus ir taip įsibraudamas į automobilius, naudojosi ar siekė pasinaudoti trumpalaikei nuomai skirtais „CityBee“ automobiliais.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad asmuo trumpalaikei nuomai skirtais „CityBee“ automobiliais norėjo tik pasivažinėti. Jis nesiekė pasisavinti penkių nuomos paslaugas teikiančiai bendrovei priklausančių automobilių ir taip turėti naudos ar su jais pasielgti tokiu būdu, kad jų susigrąžinimas savininkui būtų neįmanomas ar išskirtinai apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą – konstatavo, kad asmens veiksmai atitinka visus svetimo turto pagrobimo (vagystės) sudėties požymius. Asmuo pasinaudojo ir siekė pasinaudoti automobiliais neteisėtai, nesudaręs nuomos sutarties, kuri leistų naudotis „CityBee“ automobiliais, žinodamas, kad už tokį pasinaudojimą automobiliais nesusimokės. Išdauždamas automobilių stiklus ir įsibraudamas į automobilius, jis siekė juos bent tam tikrą laikotarpį naudoti kaip savus ir suvokė, kad dėl tokio jo elgesio „CityBee“ automobilių savininkas neteks savo turto ir atitinkamu laikotarpiu negalės jo išnuomoti kitiems, t. y. juo disponuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo pozicijai ir konstatavo, kad baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio) nuostatas šis teismas taikė tinkamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pabrėžė anksčiau praktikoje suformuluotas taisykles panašaus pobūdžio bylose. Akcentuota, kad tais atvejais, kai asmuo užvaldo svetimą turtą (pvz., automobilį) be savininko sutikimo ar jam nežinant, norėdamas juo pasinaudoti, tačiau neturėdamas tikslo jį pasisavinti ir būdamas abejingas jo likimui (gali turtą išmesti, atiduoti ar palikti bet kur), tokia veika paprastai kvalifikuotina kaip vagystė.

2025 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-1073/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.