Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą dėl teisinio suinteresuotumo reikalauti panaikinti elektros perdavimo tinklo linijos pralaidumų rezervaciją. Byloje taip pat nagrinėtas su AB „LITGRID“ sudarytu ketinimų protokolu prisiimtų prievolių ir jų įgyvendinamumo klausimas.

Ginčas kilo atsakovėms sudarius ketinimų protokolą, kuriuo rezervuoti visi konkrečios elektros perdavimo linijos pralaidumai, ir ieškovei nebeturint galimybės rezervuoti pralaidumų šioje linijoje. Ieškovė teigė, kad ketinimų protokolas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes atsakovės ketinimų protokolu susitarė dėl objektyviai neįgyvendinamos prievolės – įsipareigojo pastatyti 60 MW saulės parką vos 5,5 ha ploto žemės sklype. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti ketinimų protokolą. Be to, teismai pripažino, kad ketinimų protokolu nebuvo susitarta dėl objektyviai neįgyvendinamų prievolių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad ginčijamas ketinimų protokolas buvo sudarytas tuo metu, kai ieškovei išduotos išankstinės prisijungimo sąlygos dar galiojo. Dėl to ieškovė turėjo teisėtą lūkestį įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl ketinimų protokolo sudarymo pagal jai išduotas išankstines prisijungimo sąlygas. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad, panaikinus ginčo pralaidumų rezervaciją, atsilaisvinę tinklo linijos pralaidumai būtų skirstomi iš naujo teisės aktuose įtvirtinta tvarka, konstatavo, jog ieškovė turi materialinį teisinį suinteresuotumą, nes, patenkinus jos reikalavimą, kiltų prielaida atsirasti ieškovės materialiniams teisiniams santykiams.

Spręsdamas, ar ketinimų protokolu susitarta dėl objektyviai neįgyvendinamų prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į teisinį reguliavimą bei ginčo ketinimų protokolo turinį ir tikslus. Kasacinis teismas nusprendė, kad konkretus žemės sklypas, jį identifikuojantys požymiai nepateko į ginčo ketinimų protokolu sutartą prievolės dalyką. Teismo vertinimu, iš ginčo ketinimų protokolo kylančių prievolių dalykas yra į ateitį nukreiptų veiksmų, būtinų elektrinei prijungti prie elektros tinklo, atlikimas. Teismas pažymėjo, kad ginčo ketinimų protokole nurodyta įrengtina elektrinė kaip objektas nėra detalizuojama, nėra nurodomi konkretūs įrengtinos elektrinės parametrai, juo nebuvo siekiama susitarti dėl konkrečių elektrinės statybos darbų. Tai, kad atsakovių sudarytu ketinimų protokolu susitariama dėl bendradarbiavimo veiksmų ateityje, reiškia, kad pačiam gamintojui tenka atsakomybė įvertinti, ar jis pajėgs atlikti ketinimų protokole nustatytus bendradarbiavimo veiksmus jame nustatytais terminais, įskaitant ir veiksmus dėl tinkamo žemės sklypo ar teisių į žemės sklypus elektrinei įrengti įgijimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą nutartį, ir ją paliko nepakeistą.

2024 m. spalio 23 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-213-1075/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Ieva Mastenica
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84863
El. p. i.mastenica@lat.lt
www.lat.lt