Naujienos

2024 m. gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šių medžiagų kontrabandą, veikiant organizuota grupe, ir jam paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vienas iš pagrindinių kasaciniuose skunduose keltų teisės taikymo klausimų – nuteistojo teisės į nešališką teismą pažeidimas.

Išnagrinėjęs šią bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su kasatorių paminėtu aspektu nurodytais argumentais sutiko iš dalies. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nustatė, kad tiek R. L. baudžiamąją bylą, tiek kito nuteistojo S. G. baudžiamąją bylą dėl tų pačių nusikalstamų veikų apeliacine tvarka nagrinėjo teisėjų kolegijos, kurių sudėtyse buvo du tie patys teisėjai. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, jog baudžiamojo proceso įstatymas, taip pat ir šiuo aspektu formuojama teismų praktika nedraudžia tiems patiems teisėjams nagrinėti bylų tais atvejais, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių dėl atskirų bendrininkų jos buvo išskirtos, jeigu nėra kitų aplinkybių, kurios vis dėlto kelia pagrįstų abejonių dėl vėlesnę bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo) nešališkumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kito nuteistojo S. G. baudžiamąją bylą, neišvengė teiginių, kuriais realiai buvo pasisakyta apie R. L., nors ir tiesiogiai neįvardijant jo vardu, pavarde, atliktus veiksmus ir jų teisinį vertinimą, o padarydamas išvadas dėl faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių įrodytumo ir veikų teisinio kvalifikavimo, šios instancijos teismas faktiškai iš dalies pasisakė ir dėl R. L., kuris nebuvo teisiamas nagrinėtoje byloje, kaltumo. S. G. priimto nuosprendžio teiginiai apie R. L. atliktus veiksmus, pripažinimą, kad jie yra įrodyti byloje surinktais įrodymais, negali būti pripažinti išdėstytais taip, kad būtų išvengta bet kokio potencialaus, ne tik tikėtino, numanomo, išankstinio sprendimo dėl jo kaltumo, ir kartu objektyviai kelia pagrįstą manymą, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turėjo išankstinę nuomonę dėl R. L. kaltumo prieš jo bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neužtikrino R. L. teisės į nešališką teismą, taip padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Todėl išplėstinė septynių teisėjų kolegija skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Bylos Nr. 2K-7-60-648/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Ieva Mastenica
Laikinai atliekanti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovės ryšiams su visuomene funkcijas
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. i.mastenica@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt