Naujienos

2024 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė nutartį byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Įmonė (ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo (antstolio) nuostolių atlyginimą – priverstinio vykdymo procese neišieškotą skolos dalį. Ieškovės teigimu, skola jos naudai nebuvo išieškota dėl to, kad antstolis nesiėmė visų reikalingų priemonių teismo sprendimui kuo greičiau ir realiai įvykdyti, be to, neteisėtai perdavė vykdomąjį dokumentą skolininkui priklausančios individualios įmonės, kuriai buvo vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, bankroto administratoriui.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, kad, perduodamas vykdomąjį dokumentą skolininko individualios įmonės bankroto administratoriui, antstolis veikė teisėtai. Nors teismas pripažino, kad antstolis neteisėtai nereagavo į ieškovės prašymą areštuoti skolininkės sąskaitas bei reikalavimo teises, tačiau nusprendė, kad ieškovė neįrodė kitų antstolio deliktinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl neteisėtų antstolio veiksmų savaime nepatvirtina ieškovei būtent dėl šio konkretaus neveikimo kilusios žalos ir nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovei kilusi žala galėtų būti prilyginta visai vykdymo procese neišieškotai skolos sumai. Kolegijos vertinimu, kadangi priverstinis skolos išieškojimas ieškovės naudai tebėra vykdomas, žala ieškovei galėjo būti padaryta tik dėl pavėlavimo atsiskaityti, tačiau tokios žalos ieškovė neįrodinėjo.

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsakovo patvarkymo užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomojo dokumento perdavimo bankroto administratoriui nevertino kaip neteisėto veiksmo atsakovo deliktinės atsakomybės požiūriu. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad, pagal Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ) įtvirtintą imperatyvų teisinį reglamentavimą, vykstant individualios įmonės bankroto procesui (nepriklausomai nuo to, ar šis procesas vyksta teismo, ar ne teismo tvarka), paraleliai vykstantis individualus išieškojimas iš šios įmonės savininko yra negalimas. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų perdavęs vykdomąjį dokumentą bankroto administratoriui (kreditorių susirinkimui) ar ne, vykstant individualios įmonės bankroto procesui vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje jis negalėjo atlikti, nepažeisdamas imperatyvaus ĮBĮ įtvirtinto individualaus išieškojimo draudimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl neteisėtu atsakovo neveikimu (nereagavimu į ieškovės prašymą areštuoti skolininkės turtą) ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio, netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo naštą. Ieškovei įrodžius, kad dėl neteisėto antstolio neveikimo išieškojimas nebuvo nukreiptas į skolininkės banko sąskaitoje buvusias lėšas, našta įrodyti, kad iš šių lėšų negalėjo būti išieškoma arba kad iš jų ieškovės naudai jų būtų buvę išieškota mažiau, nei nurodo ieškovė, teko ne ieškovei, o nuo pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo besiginančiam antstoliui.

Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino nepagrįsta teismų išvadą, kad tuo atveju, jei priverstinis skolos išieškojimas tebėra vykdomas, išieškotojui, kuris dėl neteisėto antstolio neveikimo neteko galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš konkretaus skolininko turto, padaryta žala gali būti siejama tik su pavėlavimu atsiskaityti. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tokiu atveju išieškotojui padaryta žala (netiesioginiai nuostoliai) gali būti apskaičiuojama ir kaip prarastos galimybės vertė (skirtumas tarp išieškotojo naudai dėl antstolio neteisėtų veiksmų (neveikimo) neišieškotos sumos ir atitinkamo dydžio išieškotojo reikalavimo teisės į skolininko turtą tikrosios vertės, kurios dydis, be kita ko, priklauso nuo išieškojimo iš skolininko perspektyvos).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos, padarytos antstoliui neteisėtai neareštavus skolininkės banko sąskaitų, ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

2024 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-127-823/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.