Naujienos

Ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato panaudos sutarties nutraukimo be bendraturčio sutikimo, tarp bendraturčių nesant nustatytos naudojimosi pastatu tvarkos. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo nutraukti panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo, nes atsakovas pagrįstai atsisakė duoti sutikimą nutraukti sutartį, o esminis sutarties pažeidimas byloje neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė sprendimą ir reikalavimą tenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovo teisės buvo varžomos kito bendraturčio, nesant tam pakankamo pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nors ieškovas savo reikalavimą suformulavo kaip vieną, t. y. nutraukti panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo, jis turėtų būti vertinamas kaip į vieną ieškinį sujungti du reikalavimai: pirmasis – dėl teisės pripažinimo (leidimo) nutraukti panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo, antrasis – dėl panaudos sutarties nutraukimo teismo tvarka. Šiems reikalavimams taikomos skirtingos teisės normos: daiktinės teisės, reglamentuojančios bendraturčių santykius, ir prievolių teisės, reglamentuojančios santykius tarp panaudos davėjų ir gavėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti teisę (leisti) nutraukti sutartį be kito bendraturčio sutikimo, būtina pasverti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir įvertinti galimus teisių pažeidimus dėl panaudos sutarties tęsimo ar nutraukimo. Turi būti vertinama, kaip atsisakymas nutraukti sutartį pažeistų reikalavimą pareiškusio bendraturčio teises ir kaip sutarties nutraukimas pažeistų kito bendraturčio teises. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad interesų pusiausvyros pažeidimas gali būti tiek teisinio, tiek ekonominio pobūdžio.

Teismas pabrėžė, kad turto suteikimas panaudos pagrindu gali lemti mažesnį ekonominį naudos gavimą, palyginti su, pavyzdžiui, turto nuoma. Nagrinėjamoje byloje turtas panaudos pagrindu perduotas įmonei, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra vienas iš bendraturčių (atsakovas). Teismas nusprendė, kad toks modelis apsunkina kito bendraturčio (ieškovo) galimybes dalyvauti valdant bendrą turtą. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo, kaip bendraturčio, galimybės net patekti į pastatą ir gauti informaciją dėl šio turto valdymo yra apsunkintos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, pasvėręs abiejų šalių interesus, priėmė pagrįstą sprendimą tenkinti ieškovo reikalavimą ir nutraukti panaudos sutartį, nes toks sprendimas suteikia vienodas galimybes abiem bendraturčiams spręsti dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto naudojimo ir valdymo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.