Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. Reglamento Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (Reglamentas) nuostatų aiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės kasacinį skundą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus vykdyti banko sąskaitos sutartis ir leisti ieškovei be apribojimų disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovais AB SEB banku ir „AS Citadele bankas“ Lietuvos filialu yra sudariusi banko sąskaitos sutartis, kurių pagrindu ieškovės vardu buvo atidarytos banko sąskaitos. Atsakovai 2020 m. gruodžio 18 d. vienašališkai savo iniciatyva įšaldė ieškovės turimas lėšas minėtų bankų sąskaitose, atsižvelgdami į tai, kad ieškovės akcininkas, kuriam priklauso 50 proc. akcijų, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, 2020 m. gruodžio 17 d. įtrauktas į asmenų ir įmonių, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą.

Teisėjų kolegija, bylą nagrinėdama kasacine tvarka, atsižvelgdama į tai, kad ESTT praktikoje nėra išaiškintos Reglamento 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, nustatė poreikį kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad aiškinant, kurių juridinių asmenų ir kurios lėšos turi būti įšaldomos pagal Reglamento 2 straipsnio 1 dalį, svarbu ir tai, kokie yra juridinio asmens priklausymo nuosavybės teise ir kontrolės kriterijai, ir tai, kokiais atvejais nuosavybės teise turimo ar kontroliuojamo juridinio asmens lėšos suprantamos kaip asmens, kuriam taikomos sankcijos, nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos. Teismui taip pat kilo klausimas, ar tokioje byloje ieškovė bendrovė, kurios lėšos yra įšaldytos, gali remtis tuo, kad nėra tenkinama Reglamento 2 straipsnio 2 dalies sąlyga, jog draudimas naudotis lėšomis taikomas, jei bendrovės lėšos naudojamos į Reglamento I priedą įtraukto asmens ar jo naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, Europos Sąjungos teisė jos įgyvendinimo situacijoje turėtų būti aiškinama taip, kad nesukeltų nepagrįstai didelės naštos privataus sektoriaus subjektams, kuriems pagal Reglamentą nustatoma pareiga taikyti sankcijas. Jei vis dėlto ieškovė tokiame nacionalinio teismo procese gali remtis tuo, kad nėra tenkinama Reglamento 2 straipsnio 2 dalies sąlyga, teisėjų kolegijai kyla klausimas, kokios aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip paneigiančios bendrovės lėšų naudojimą asmens, kuriam pagal Reglamentą taikomos sankcijos, naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į ESTT, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar Reglamento 2 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai nustatoma, kad į Reglamento I priedą įtrauktas asmuo turi lygiai 50 proc. bendrovės akcijų, preziumuojama, kad į Reglamento I priedą įtrauktam subjektui bendrovės lėšos priklauso nuosavybės teise, yra jo valdomos ar kontroliuojamos?
2. Ar nacionalinio teismo procese, tokiame kaip pagrindinėje byloje, kai bendrovė, kurios lėšos buvo įšaldytos dėl to, kad lygiai 50 proc. tos bendrovės akcijų turi į Reglamento I priedą įtrauktas asmuo, prašo teismo įpareigoti atsakovus bankus vykdyti banko sąskaitos sutartis, leidžiant tai bendrovei be apribojimų disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, gali būti ginčijamas banko sprendimas įšaldyti jos lėšas, remiantis tuo argumentu, kad bendrovės lėšos nėra naudojamos į šio reglamento I priedą įtraukto asmens ar jo naudai?
3. Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, pagal kokius kriterijus tokiame nacionalinio teismo procese turėtų būti vertinama, ar lėšos nėra naudojamos to į Reglamento I priedą įtraukto asmens ar jo naudai? Ar tokios aplinkybės, kaip antai: 1) bendrovės ir akcininkų turto atskirumas, 2) tai, kad bendrovės vardu veikia direktorius (ne asmuo, įtrauktas į Reglamento I priedą), 3) prieiga prie bendrovės banko sąskaitų yra suteikta tik bendrovės direktoriui, galėtų būti vertinamos kaip paneigiančios bendrovės lėšų naudojimą į Reglamento I priedą įtraukto asmens, turinčio lygiai 50 proc. tos bendrovės akcijų, naudai?

Bylos Nr. e3K-3-63-1075/2024.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Laura Šivickaitė-Moldarienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Teisės tyrimų grupės teisėjo padėjėja,

atliekanti atstovės ryšiams su visuomene funkcijas

Tel. (8 5) 249 10 37, 8 68584 863

El. p. l.sivickaite@lat.lt

www.lat.lt
www.teismai.lt