Naujienos

2024 m. vasario 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje bendrovės vadovas ir buhalterė nuteisti už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 220 straipsnio 1 dalis) ir už apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje, tenkinus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) civilinį ieškinį, valstybei iš nuteistųjų solidariai priteista 100 713,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kasaciniu skundu nuteistoji (buhalterė) ir jos gynėjas prašė panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimų dalis dėl buhalterės nuteisimo, o nuteistasis (bendrovės vadovas) prašė panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimų dalis dėl jo veikimo kartu su buhaltere. Kasaciniuose skunduose buvo teigiama, kad nusikaltimus bendrovės vadovas padarė vienas, o bendrovės buhalterė nusikalstamai kartu neveikė. Taip pat abiem kasaciniais skundais buvo prašoma atmesti VMI civilinį ieškinį, kartu keliant klausimą, kodėl visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai nebuvo perduoti bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 114 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, atmesdama nuteistųjų kasacinius skundus, konstatavo, kad abu nuteistieji veikė nusikalstamai kartu.

Pasisakydama dėl civilinio ieškinio išsprendimo, teisėjų kolegija pabrėžė, kad BPK 114 straipsnis gali būti taikomas esant dviejų sąlygų visumai: 1) juridiniam ar fiziniam asmeniui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir 2) jis yra įtrauktas į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas. Byloje nustatyta, kad juridinis asmuo, kuriam buvo iškelta bankroto byla, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ne tik nebuvo įtrauktas kaip civilinis atsakovas, bet ir neturėjo jokio procesinio statuso, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis BPK 114 straipsniu. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, jog pirmiau bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia, o tik po to paaiškėjo, kokie mokesčiai VMI nebuvo sumokėti, taip pat šių nesumokėtų mokesčių suma. Taigi byloje nebuvo galimybės nukreipti mokestinę prievolę į bankrutavusį juridinį asmenį. Tai reiškia, kad VMI neturėjo galimybės teikti kreditoriaus reikalavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, prašydama priteisti nesumokėtus mokesčius iš tuo metu įtariamųjų bendrovės vadovo ir buhalterės. Teisėjų kolegija pritarė abiejų instancijų teismų išvadai, kad tarp tyčinių neteisėtų abiejų nuteistųjų veiksmų ir atsiradusių padarinių (nesumokėtų mokesčių valstybei) yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad bendrovė yra bankrutavusi, pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kuri nagrinėjamoje byloje atsirado dėl tyčia nesumokėtų mokesčių, esant bankrutavusiai ir vėliau likviduotai bendrovei, tenka kaltais pripažintiems asmenims – bendrovės vadovui ir buhalterei.

Bylos Nr. 2K-4-594/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt