Naujienos

2024 m. sausio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama dėl ieškinių baudžiamojoje ir civilinėje bylose tapatumo, pagrindo nutraukti civilinę bylą draudiko atžvilgiu, draudiko civilinės atsakomybės rūšies.  

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu dėl patirtų kūno sužalojimų mirė nepilnametės ieškovės sesuo ir pati ieškovė patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus. Eismo įvykio kaltininkei buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje pareikštas ieškovės (atstovaujamos jos tėvo, su kuriuo buvo nustatyta ieškovės gyvenamoji vieta) ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“, kuri buvo apdraudusi eismo įvykio kaltininkės civilinę atsakomybę, ir ieškovės motina sudarė susitarimą, kurio pagrindu į ieškovės sąskaitą išmokėta 16 000 Eur draudimo išmoka jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai konstatavo, kad nukentėjusiajai priteistinas 25 000 Eur žalos atlyginimas dėl sesers gyvybės atėmimo ir 4000 Eur dėl pačios ieškovės sveikatos sužalojimo, ir priteisė žalos atlyginimą iš AB „Lietuvos draudimas“. Atsižvelgdami į draudikės išmokėtą draudimo išmokos sumą (16 000 Eur), teismai priteisė žalos atlyginimo skirtumą – 13 000 Eur. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tarp ieškovės motinos ir draudikės sudarytą susitarimą pripažino niekiniu ir negaliojančiu, tačiau joks sprendimas dėl tokio susitarimo negaliojimo padarinių nebuvo priimtas.

Ieškovė atskiru ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti jai atlyginti turtinę žalą, kurią ji patyrė dėl motinos ir draudikės (atsakovių) neteisėtų veiksmų, t. y. sudarius susitarimą ir motinai iššvaisčius draudimo bendrovės pervestą sumą. Ieškovė rėmėsi baudžiamojoje byloje konstatuotu susitarimo negaliojimo faktu. Civilinę bylą nagrinėję teismai laikėsi pozicijos, kad ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš AB „Lietuvos draudimas“, kaip solidariosios atsakovės, negalimas, nes baudžiamojoje byloje šių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išnagrinėtas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, o tai reiškia, kad nagrinėtinas tik ieškovės reikalavimas, pareikštas jos motinai.

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.

Teisėjų kolegija pripažino, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinių tapatumo ir pagrindo nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“. Baudžiamojoje byloje siekta neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio kaltininkės veiksmais, realaus atlyginimo, spręsta dėl AB „Lietuvos draudimas“ kaip draudikės pareigos, tinkamo atlyginimo už padarytą žalą papildomai sumokant 16 000 Eur draudimo išmoką, nes pagal susitarimą išmoka buvo išmokėta nieko apie tai nežinant teisėtam ieškovės lėšų tvarkytojui ir šios lėšos buvo panaudotos ne ieškovės interesais. Draudikei neteisėtai sudarius susitarimą ir jį įvykdžius, ieškovės motinai buvo sudaryta galimybė disponuoti ieškovės lėšomis neturint tokios teisės ir jas iššvaistyti. Šioje byloje pareikšto reikalavimo grindimas ir baudžiamojoje byloje įrodinėta aplinkybė dėl neteisėto atsakovių susitarimo sudarymo, kai faktinį ieškinio civilinėje byloje pagrindą sudaro susitarimo negaliojimo aplinkybė bei kitų, baudžiamojoje byloje teismų nenagrinėtų, aplinkybių, susijusių su netinkamu civilinės atsakomybė sutarties vykdymu, įrodinėjimas ir kai ieškovė prašo taikyti kitą jos teisių gynimo būdą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ieškiniai nėra tapatūs, todėl teismai neturėjo pagrindo nutraukti bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą. Vykdant sutartį svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kitai sutarties šaliai. Jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio. Nustačiusi, kad ieškovė siekia, jog atsakovei būtų pritaikyta civilinė atsakomybė už tai, kad, vykdydama iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir įstatymo kilusias pareigas, atsakovė padarė ieškovei žalos, teisėjų kolegija ieškovės reikalavimą vertino kaip sutartinio pobūdžio reikalavimą. Ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais – reikalavimas kilęs iš netinkamo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties vykdymo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, dėl kurių įrodytumo teismai šiuo atveju nesprendė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti iš esmės.

Bylos Nr. e3K-3-54-378/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt