Naujienos

2024 m. kovo 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui mokėtinų išmokų įskaitymo.

Darbdavė (atsakovė) nutraukė su darbuotoju (ieškovu) sudarytą darbo sutartį šalių sutarimu ir išmokėjo jam 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai, tačiau nustatė, kad grąžinti ieškovą į darbą nėra tikslinga, todėl taikė DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytus padarinius – priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, o ieškovui pagal šią nuostatą taip pat priklausančios 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos nepriteisė, nes atsakovė, atleisdama jį iš darbo, sumokėjo ieškovui tos pačios rūšies išmoką (6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją).

Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už jo negrąžinimą į darbą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės kasacinį skundą, pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl neteisėtai atleistam darbuotojui priteistinų išmokų, kurių tikslas kompensuoti darbuotojo finansinius praradimus, priteisimo yra suformuluotos esminės taisyklės, kad išeitinė išmoka yra priteisiama tik tais atvejais, kai ji darbuotojui nebuvo išmokėta; išmokėtos išmokos dydžiu negali būti mažinama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, jeigu darbuotojas negrąžinamas į darbą; darbuotojui negali būti kompensuojama didesniu mastu, negu jis būtų uždirbęs. Teisėjų kolegija konstatavo, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išmokos dydžio nustatymas ir priteisimas, neatsižvelgiant į kompensacijos forma neteisėtai šalių susitarimu atleistam darbuotojui jau išmokėtas lėšas, kurios viršija įstatyme nustatytą dydį, neatitiktų DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeistų darbo teisių gynimo būdo tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei nurodyta įstatyme. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovui buvo sumokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacija, nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas neturėjo priteisti ieškovui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos ir turėjo spręsti dėl įskaitymo jau sumokėtos likusios 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos dalies į ieškovui mokėtiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, ieškovui sumokėtą 2 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką pripažindamas kompensacija pagal DK 218 straipsnio 4 dalį ir pakartotinai jos nepriteisdamas, o sumokėtą 4 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką įskaitydamas į vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė įvykdė šias sprendimų dalis, kasacinis teismas perdavė klausimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Bylos Nr. e3K-3-68-378/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt