Naujienos

2024 m. sausio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija (VMSA, ieškovė) pareiškė ieškinį dviem atsakovėms, įrodinėdama atsakovių neteisėtus veiksmus šioms nesilaikant techniniuose projektuose nurodytų sprendinių ir neteisėtai prisijungus prie paviršinių nuotekų tinklo. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovių veiksmų padidėjo lietaus nuotekų kiekis ir per liūtis buvo užliejama gatvės dalis bei gyventojų kiemai. Siekdama išspręsti susidariusią situaciją, ieškovė įrengė papildomus lietaus nuotekų šulinius, užsakė asfalto dangos remonto darbus. Už atliktus darbus VMSA sumokėjo 66 584,24 Eur, šią sumą prašė priteisti solidariai iš atsakovių.

Teismai skirtingai vertino, kuri ieškovės patirtų išlaidų dalis yra susijusi su atsakovių neteisėtais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant priežastinį ryšį tarp atsakovių neteisėto prisijungimo prie paviršinių nuotekų tinklo ir visų ieškovės patirtų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ne visos ieškovės patirtos kelio remonto darbų išlaidos yra susijusios su atsakovių neteisėtais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad galima spręsti tik dėl tų remonto išlaidų atlyginimo, kurios susijusios su pačių lietaus nuotekų surinkimu, t. y. 8 papildomų šulinių įrengimu, nes kiti darbai nėra susiję su lietaus nuotekų surinkimo problemos išsprendimu.

Kasaciniame skunde ieškovė teigė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės patirtos žalos dydį ir nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės turėtos išlaidos kelio įrengimo darbams apmokėti nėra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovių neteisėtais veiksmais.

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Įrengiant papildomus šulinius ir atliekant gatvės remonto darbus jau galiojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, pagal kurio sprendinius gatvė priskirta prie C kategorijos gatvių. Pagal Gatvės reglamento 33, 35 punktus, C kategorijos gatvės kelias turi būti mažiausiai dviejų eismo juostų, kurių plotis – ne mažesnis nei 3 metrai, šios kategorijos gatvėje privalo būti įrengtas šaligatvis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad praplatinti kelią ir jį įrengti pagal teisės aktų reikalavimus ieškovė turėjo ne tik dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, o ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo priskirti užlietą gatvę C gatvių kategorijai. Įstatymas įtvirtina VMSA prievolę gatvę prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą, o esant patvirtintam Bendrajam planui, atliekant gatvės remonto darbus, jai kilo pareiga įrengti gatvę taip, kad ši atitiktų C kategorijos gatvei keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tiesiogiai su kelio užliejimo problemos išsprendimu susiję darbai buvo papildomų šulinių įrengimas ir šiems darbams finansuoti patirtos ieškovės išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą.

Bylos Nr. e3K-3-58-1120/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt