Naujienos

2024 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje Algis Krupavičius buvo nuteistas už tai, kad jis savo ir Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido mokslo kūrinį – Lenkijos knygos „Organizational Structures of Political Parties in Central and Eastern European Countries“ skyrių „Organization of Political Parties: The Case of Lithuania“ (pavadinimas lietuvių kalba – „Politinių partijų organizacija: Lietuvos atvejis“), kuriame panaudojo kito autoriaus – Giedriaus Žvaliausko kūrinio dalis, taip pasisavindamas parengto kūrinio dalies autorystę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 191 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjusi bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad žemesnės instancijos teismai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, padarė įrodymais pagrįstą išvadą, jog G. Žvaliausko parengtas tekstas atitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuluotus autorių teisės objekto kriterijus. Teisėjų kolegija pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, kad G. Žvaliausko tekste ne tik pateikiama bendro pobūdžio informacija iš teisės aktų, politinių partijų statutų, tačiau jame, remiantis politinių partijų veiklos teisiniu reguliavimu, moksliniais šaltiniais, yra analizuojamas ir vertinamas mokslinio tyrimo objektas, daromi tyrimo apibendrinimai ir išvados, todėl G. Žvaliausko parengtas tekstas laikytinas originaliu jo atliktos intelektinės veiklos rezultatu, o šis rezultatas – autoriaus teisių apsaugos objektu ir BK 191 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku.

Kita vertus, teisėjų kolegija nutartyje taip pat pažymėjo, kad autorių teisės ir jų teisiniai gynybos mechanizmai visų pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Autorystės pasisavinimas, nurodytas BK 191 straipsnio 1 dalyje, už kurį nustatyta baudžiamoji atsakomybė, nenustačius jokių papildomų tokio civilinio delikto pavojingumo požymių, lemia tai, kad teismai, spręsdami dėl veikos baudžiamumo, turi vertinti ne tik formalią veikos atitiktį BK 191 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiams, bet ir veikos pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines šios bylos aplinkybes (autorystės pasisavinimas konstatuotas teismo sprendimais, yra pasisavinta bendraautorio mokslinio straipsnio dalis, t. y. G. Žvaliausko parengtas tekstas (kūrinys) buvo panaudotas viešai publikuotos knygos „Organizational Structures of Political Parties in Central and Eastern European Countries“ skyriuje „Organization of Political Parties: The Case of Lithuania“, byloje nėra reikalaujama atlyginti turtinės žalos, nenustatyta, kad akademinis nesąžiningumas būtų susijęs su nepagrįstu praturtėjimu kito asmens teisėtų interesų sąskaita ar kitais savanaudiškais tikslais), nutarė, kad nagrinėjamu atveju A. Krupavičiui taikant baudžiamąją atsakomybę už autorystės pasisavinimą būtų pažeistas baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą A. Krupavičiui nutraukė, o G. Žvaliausko civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Bylos Nr. 2K-79-976/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt