Naujienos

2023 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje buvo sprendžiama dėl darbdavio atsakomybės už jo darbuotojo sukeltą žalą eismo įvykio metu ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Šioje byloje asmuo buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu, jame buvęs mažametis keleivis žuvo, o kiti automobiliu važiavę asmenys sunkiai sužaloti.

Civiline atsakove byloje pripažinta įmonė, kuriai priklausantį automobilį eismo įvykio metu vairavo nuteistasis. Žemesnės instancijos teismai iš įmonės priteisė žuvusio mažamečio tėvams kiekvienam po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitiems įvykio metu nukentėjusiems asmenims – po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės atsakovės atstovė paduotame kasaciniame skunde teigė, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog įmonė eismo įvykio metu buvo transporto priemonės valdytoja, ir dėl to nepagrįstai pripažino ją civiline atsakove bei priteisė iš jos neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, sutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio (t. y. transporto priemonės) valdytojas buvo būtent nuteistojo darbdavys. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad net jei įmonės vadovas davė žodinį leidimą nuteistajam po darbo pasinaudoti įmonės automobiliu asmeniniais tikslais, dėl tokio žodinio leidimo įmonės darbuotojas šio automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytoju netapo, o šiuo automobiliu naudojosi darbo santykių pagrindu. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad įmonė civiline atsakove byloje pripažinta pagrįstai ir iš jos pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nusprendė, kad šioje byloje priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pritarė žemesnės instancijos teismų išvadoms, pažymėdama, kad žala buvo padaryta neatsargiais nuteistojo veiksmais, dėl staigios ir netikėtos mažamečio mirties eismo įvykio metu visi ieškovai patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, visus juos siejo giminystės ryšiai, neabejotinai didžiausias fizines ir dvasines kančias patyrė žuvusio mažamečio tėvai, su vaiku juos siejo glaudus ryšys, kiti automobilio keleiviai taip pat buvo sunkiai sužaloti, ne kartą operuoti, ilgai gydomi, patyrė skausmus, emocinį sukrėtimą ir išgyvenimus, yra likusios pasekmės, dėl kurių jie išgyvena iki šiol. Be kita ko, atsižvelgta ir į atsakovo materialinę padėtį – tai įmonė, kurios veiklos rezultatai yra geri. Teisinio pagrindo mažinti priteistų neturtinių žalų atlyginimų dydžius teisėjų kolegija neįžvelgė.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduotame kasaciniame skunde civilinės atsakovės atstovė taip pat kėlė klausimą dėl to, ar neturtinės žalos neturėtų atlyginti draudimo bendrovė. Atsakydamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, pagal eismo įvykio metu galiojusį teisinį reguliavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms iki 2018 m. lapkričio 1 d., taikomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad draudimo bendrovė bendrai nukentėjusiesiems sumokėjo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taigi pagrindo reikalauti iš draudimo bendrovės didesnės nei 5000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinės atsakovės atstovės kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bylos Nr. 2K-183-628/2023 (aktyvi nuoroda).

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt