Naujienos

2024 m. sausio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama dėl statybą leidžiančio dokumento, kuriuo suteikta teisė statyti naujus statinius miškų ūkio paskirties žemės sklype, panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (ieškovė, inspekcija) prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (administracijos) išduotą statybos leidimą, kuriuo statytojui (atsakovui) buvo suteikta teisė statyti naujus statinius miškų ūkio paskirties žemės sklype, ir įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir administracijos lėšomis (lygiomis dalimis) nugriauti pastatus ir sutvarkyti statybvietę. Statytojas priešieškiniu prašė solidariai iš Vilniaus rajono savivaldybės ir Lietuvos Respublikos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir kompensuoti statybos padarinių šalinimo išlaidas.

Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino inspekcijos ieškinį ir panaikino statybos leidimą bei įpareigojo statytoją administracijos lėšomis (90 procentų) ir savo lėšomis (10 procentų) pašalinti statybos padarinius – nugriauti statinius miškų ūkio paskirties žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, o statytojo priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas inspekcijos ieškinys, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį dėl statytojo priešieškinio dalies, susijusios su turtinės žalos atlyginimu, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį dėl priešieškinio atmetimo paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, paliko iš esmės nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai pagrįstai panaikino išduotą statybos leidimą, nes statybos miškų ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų ir Žemės įstatymai ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu nenustatė išimčių dėl ginčo statinių, taip pat sodybų (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose) statybos (atstatymo), todėl negalėjo būti sudarytos teisinės prielaidos ginčijamai statybai miškų ūkio paskirties žemėje, t. y. teisinio pagrindo išduoti statybos leidimą statytojui pagal Miškų ir Žemės įstatymus nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju teismai teisingai nusprendė, kad turi būti taikoma griežčiausia statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė – statinių nugriovimas ir, kad ji yra proporcinga. Padarydamas šią išvadą Lietuvos Aukščiausiais Teismas atsižvelgė į tai, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai, o teisinis reglamentavimas nesuteikia statytojui galimybės miškų ūkio paskirties žemės sklypo paversti kitomis naudmenomis. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad tik administracija kasaciniu skundu kvestionavo neteisėtų statybos padarinių šalinimo proporcingumo klausimą, o pats statytojas kasaciniame skunde šio klausimo nekėlė, nors dėl atitinkamų neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių ir jų proporcingumo siekiamam tikslui pirmiausia suinteresuoti turi būti patys žemės sklypo savininkai, kurių nuosavybės teisės yra apribojamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino pagrįsta ir teismų padarytą išvadą, kad neteisėtos statybos padariniai šalintini administracijos ir statytojo, kuris, kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo, elgėsi nesąžiningai, lėšomis, atitinkamai 90 proc. ir 10 proc. dalimis.

Bylos Nr. e3K-3-62-701/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt