Naujienos

2024 m. kovo 21 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Statybos leidimu buvo suteikta teisė rekonstruoti esamus ir statyti naujus statinius mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos – atlikti esamų pastatų rekonstrukciją ir pastatyti priestatus arčiau nei 1 m atstumu iki gretimo sklypo ribos padidinant statinių aukštį.

Gretimų žemės sklypų savininkai – ieškovė ir trečiasis asmuo – prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (atsakovės, administracijos) išduotą statybos leidimą statytojui (atsakovui) ir įpareigoti atsakovą pašalinti jau atliktus statybos darbus.

Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, panaikino ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas panaikino statybos leidimo dalies dėl statinių rekonstravimo galiojimą ir įpareigojo atsakovą savo lėšomis išardyti perstatytas ir pertvarkytas bei naujai įrengtas rekonstruotų statinių dalis (per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Teismas nurodė, kad, atsakovui per šį terminą neįvykdžius reikalavimo, perstatytos ir pertvarkytos bei naujai įrengtos rekonstruotų statinių dalys išardomos atsakovo lėšomis. Kitą sprendimo dalį dėl trečiojo asmens ieškinio atmetimo paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas savo lėšomis pašalinti statybos padarinius, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai – nesant ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, sutikimo, kuris šiuo atveju pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4, 8 punktus) buvo privalomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį. Kitaip tariant, rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytiniu sutikimu jis suteikė šio sutikimo adresatui, o šis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys). Sutikimas vykdyti statybos darbus neabejotinai turi vienokios ar kitokios įtakos rašytinį sutikimą duodančio asmens teisėms ar interesams, todėl tam, kad sutikimą duodantis asmuo galėtų įvertinti statybos darbus inicijuojančio asmens būsimų veiksmų poveikį jo teisėms ir interesams, galimas statytojas turi savo ketinimus jam atskleisti, pateikdamas išsamią informaciją, reikšmingą asmens tikrajai valiai, išreiškiamai duodamu sutikimu, susiformuoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, nustatant reikšmingas aplinkybes dėl rašytiniame sutikime išreikštos jį davusio asmens valios, svarbu atsižvelgti į tai, jog šis sutikimas yra vienašalis sandoris. Dėl šios priežasties sutikime išreikštos jį davusio asmens valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja rašytinio sutikimo, kaip vienašalio sandorio, esmei. Kilus ginčui dėl sutikime išreikštos valios turinio, šis turi būti nustatomas remiantis ne vien pažodiniu sutikimo teksto aiškinimu, tačiau būtina aiškintis tikruosius jį davusio asmens ketinimus, atsižvelgti į sutikimo davimo ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes; nustatant tikruosius asmens ketinimus esminę reikšmę turi informacija, kurią prieš sutikimo davimą galimas statytojas suteikė sutikimą išdavusiam asmeniui; sutikimą davusio asmens tikrųjų ketinimų negalint nustatyti, aptariamas sandoris turi būti aiškinamas atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jam tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikęs analogiškas jį sudariusiajam protingas asmuo; ir kt.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad ir aiškinant vienašalį sandorį tikrųjų jį sudariusio asmens ketinimų nustatymo principas nėra mažiau patikimas, nei kiti sutarčių aiškinimo metodai, nes ir aiškinant vienašalį sandorį nustatoma būtent jo sudarymo metu egzistavusi (o ne nagrinėjant bylą ar dar kažkada buvusi, kaip teigta kasaciniame skunde) jį sudariusio asmens valia. Sunkumų nustatyti tikrąją sandorio šalių valią gali kilti esant tiek vienašaliam, tiek dvišaliam sandoriui. Tačiau galimi sunkumai nepaneigia šio sutarčių aiškinimo metodo ir dėl to jis netampa mažiausiai patikimas. Jeigu tikrųjų sandorį sudariusio asmens ketinimų nėra galimybės nustatyti remiantis byloje esančiais įrodymais, taikomi kiti sutarčių aiškinimo metodai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino pagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl byloje ginčyto statybos leidimo neteisėtumo, tačiau konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kitų ieškovės pareikštų reikalavimų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimo proporcingumu, taip pat išlaidų už neteisėtos statybos padarinių pašalinimą paskirstymu, nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų šiems klausimams išspręsti. Dėl to bylos dalį, susijusią su nurodytais reikalavimais, perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.    

Bylos Nr. 3K-3-69-1075/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt