Naujienos

2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl žalos, padarytos kitose civilinėse bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo. Byloje taip pat buvo sprendžiama dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo bylą laimėjusiai šaliai, nepaisant to, kad atsiskaitymas už atstovavimą šalies ir advokato susitarimu buvo atidėtas dėl šalies turtui taikyto arešto.

Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad 2011 m. šiuo metu likviduotos AB „Vingriai“ vardu jos vadovas ir akcininkė bendrovė „L&M International Trading Ltd“ (atsakovai) inicijavo dvi civilines bylas, ginčydami patalpų savininko (ieškovo) sudarytus sandorius. Šiose bylose ieškovo patalpoms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas ir draudimas iškeldinti iš patalpų AB „Vingriai“. Nurodytose bylose įsigaliojus teismų sprendimams, kuriais buvo atmesti atsakovų reikalavimai, ieškovas kreipėsi į teismą dėl jam padarytos žalos, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, akcentavo jų teisę kreiptis į teismą, nurodė, kad ieškiniai kitose civilinėse bylose buvo atmesti dėl to, kad buvo nustatytos ieškovui palankos aplinkybės, bet ne dėl ieškinių nepagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad atsakovai įgyvendino teisę kreiptis į teismą ir prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismų pritaikytas areštas ir draudimas iškeldinti AB „Vingriai“ iš patalpų pateisino jų neperdavimą savininkui, o tai, kad jam reikšti ieškiniai buvo atmesti, nereiškia, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise į gynybą. Ieškovo patalpomis buvo naudojamasi nuomos sutarties, o vėliau – teismų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, todėl ieškinių atmetimas nepatvirtina atsakovų neteisėtų veiksmų. Dėl likviduotos AB „Vingriai“ akcininkės bendrovės „L&M International Trading Ltd“ vadovo (atsakovo) atsakomybės apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė konkrečių šio atsakovo veiksmų, lėmusių žalos ieškovui už patalpų neperdavimą atsiradimą, todėl ieškinio reikalavimai šiam atsakovui atmesti pagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad AB „Vingriai“, bendrovės „L&M International Trading Ltd“ ir šios bendrovės vadovo ieškiniai kitose bylose, kuriose taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl šių asmenų neteisėti veiksmai pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį šioje byloje teismų turėjo būti pripažinti nustatytais ir įrodytais. Kadangi teismai tinkamai neįvertino AB „Vingriai“ veiksmų teisėtumo, tai teismų nebuvo tinkamai įvertinti ir šios bendrovės vadovo veiksmai ir tikslai kitoje civilinėje byloje prašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. AB „Vingriai“ vadovo atsakomybė galėtų būti taikoma nustačius, kad jis, veikdamas kaip AB „Vingriai“ vadovas ir šios bendrovės vardu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veikė nesąžiningai konkretaus kreditoriaus – patalpų savininko atžvilgiu. Išaiškinta, kad, nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, turėtų būti nustatyta, ar dėl kitose civilinėse bylose ieškovo patalpoms atsakovų iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui buvo padaryta ir kokio dydžio žala. Konstatuota, kad byloje nėra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, reikalingos spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės už žalą, patirtą dėl kitose civilinėse bylose ieškovės patalpoms taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nuspręsta bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepaskirstė šalių bylinėjimosi išlaidų, tačiau nusprendė pateikti teismų praktikai svarbų išaiškinimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.

Bylos Nr. 3K-7-50-313/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt