Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

Naujienos

Išnagrinėta už piktnaudžiavimą nuteisto buvusio teisėjo V. Bavėjano byla

2024-05-14

2024 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo už piktnaudžiavimą nuteisto buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnis).

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, V. Bavėjanas liko nuteistas dėl nusikalstamo piktnaudžiavimo, o jo gynėjo argumentai, kad V. Bavėjano kaltumas nustatytas neteisėtai surinktais įrodymais, atmesti. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais nustatyti V. Bavėjano ir Valio Venslovo 2018 m. spalio–gruodžio mėn. įvykę susitikimai ir korupcinio pobūdžio pokalbiai, sankcionuoti ir atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis gautais duomenimis kaip įrodymais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatyto įrodymų leistinumo reikalavimo nepažeidė.  

Atmesti ir kasacinio skundo argumentai, kad byloje nustatyti V. Bavėjano veiksmai aptariant su V. Venslovu jo baudžiamosios bylos eigą vertintini tik kaip neetiškas teisėjo elgesys, nepadaręs didelės žalos valstybei. Byloje nustatyta, kad V. Bavėjanas, būdamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ir žinodamas, kad jo draugo V. Venslovo baudžiamoji byla bus nagrinėjama šiame teisme, aptarinėjo su juo ir jo gynėja galimybę paveikti teismo procesinį sprendimą taip, kad V. Venslovui būtų paskirta švelnesnė bausmė. Byloje įrodyta, kad V. Bavėjanas aptarinėjo su V. Venslovu galimybę papirkti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad šis V. Venslovo apeliacinį skundą paskirtų nagrinėti pageidaujamam teisėjui pranešėjui, kuriam įmanoma padaryti neteisėtą poveikį; primygtinai pabrėždavo V. Venslovui būtinumą duoti kyšį iki procesinio sprendimo priėmimo, faktiškai žadėdamas jam tarpininkauti šiame procese; bandė sudaryti V. Venslovui regimybę, kad teisėjų papirkinėjimas yra įprasta šio teismo veiklos praktika. Konstatuota, kad tokie teisėjo veiksmai peržengia neetiško profesinio elgesio ribas ir suponuoja didelės žalos teismų sistemai ir valstybei padarymą, todėl teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas.

Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pripažino pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad V. Bavėjano noras padėti draugui neteisingai įvertintas kaip motyvas, nurodytas BK 228 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste nutartyje pažymėta, kad kvalifikuoto piktnaudžiavimo normoje nurodytas motyvas (kitokios asmeninės naudos siekimas) visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių akivaizdžiai nepakanka padaryti išvadai, kad V. Venslovo ir V. Bavėjano ryšys buvo toks artimas, kad pagrįstų BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto motyvo inkriminavimą ir jo veikos pripažinimą sunkiu nusikaltimu. Taisant padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kasacine nutartimi V. Bavėjano veika perkvalifikuota iš BK 228 straipsnio 2 dalies (sunkaus nusikaltimo) į BK 228 straipsnio 1 dalį (apysunkį nusikaltimą), atitinkamai sumažintas jam paskirtos baudos dydis nuo 380 MGL (19 000 Eur) iki 240 MGL (12 000 Eur).

Priimta kasacine nutartimi taip pat atmestas prokurorės kasacinis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti teismų nuosprendžių dalį dėl V. Venslovo išteisinimo pagal kaltinimą prekyba poveikiu ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais prokurorės argumentus, kad teismai turėjo pagrindą byloje nustatytus V. Venslovo veiksmus, 2015 m. rugpjūčio mėn. – 2016 m. kovo mėn. laikotarpiu tariantis su V. Bavėjanu dėl galimybės paveikti Kauno apygardos teismo teisėjus, kvalifikuoti kaip rengimąsi padaryti prekybos poveikiu nusikaltimą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atmesdama prokurorės kasacinį skundą, atsižvelgė į tai, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad Kauno apygardos teismo teisėjams būtų buvę bandoma daryti kokį nors poveikį ar kad V. Venslovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, rodančius susitarimo ir ketinimų paveikti teisėjus realumą. Be to, bylos dalies dėl V. Venslovo veikos perdavimas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka suponuotų būtinumą keisti jam kaltinimą iš baigto nusikaltimo į rengimąsi jį padaryti, taip pat iš kaltinimo aprašymo pašalinti V. Bavėjano veiksmus, nes jo išteisinimas dėl prekybos poveikiu kasacine tvarka neapskųstas. Išplėstinė teisėjų kolegija išreiškė abejonę, kad tokioje situacijoje apskritai įmanoma naujai ir logiškai suformuluoti V. Venslovui kaltinimą, kuris atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus.  

Bylos Nr. 2K-7-1-788/2023 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt

Tel. +370 5 2 616 466
El. paštas: lat@teismas.lt
E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys:
pavadinimas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; adresas – 188602032.
 
Skundai ir prašymai raštinėje priimami:
pirmadieniais-ketvirtadieniais – nuo 8.00 iki 17.00 val. (be pietų pertraukos)
penktadieniais – nuo 8.00 iki 15.45 val. (be pietų pertraukos)
 
Antradieniais ir ketvirtadieniais
iki 17.30 val. teisme priimami iš anksto užsiregistravusių asmenų prašymai ir skundaiRegistruotis prašymo ar skundo pateikimui galima tel. +370 5 2 616 466 arba el. paštu lat@teismas.lt.
 

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.

Naujienų prenumerata