Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ginčą dėl prekių ženklų „HIPERBOLĖ“ naudojimo koncertuose, konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles.

Ginčas kilo dėl prekių ženklų „HIPERBOLĖ“ naudojimo koncertuose, skirtuose grupės muzikinės veiklos 50-mečiui paminėti. Šie ženklai priklausė trims bendraturčiams, kurie dėl teisių į ženklus įgyvendinimo buvo sudarę bendros nuosavybės teisės į prekių ženklus sutartį. Kaip teigė vienas bendraturtis, jis nedavė sutikimo naudoti ženklus, todėl iš kitų dviejų bendraturčių reikalavo sutartinių baudų, taip pat nuostolių atlyginimo iš koncertų organizatorės.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad, ginčo ženklų bendraturčiams sutartyje aptarus teisių į prekių ženklus įgyvendinimą, pirmiausia turėjo būti išaiškintos šios sutarties sąlygos. Aiškinant susitarimą, aktualūs ir tikrieji šalių ketinimai, sutarties tikslas, sudarymo aplinkybės, šalių tarpusavio santykių praktika bei elgesys po sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, nustatė, kad reikšmingos sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybės liko neįvertintos, ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šis taip pat turės išsiaiškinti, ar buvo pasiektas bendras sutarimas dėl prekių ženklų naudojimo, ieškovui nedalyvaujant koncertuose, ir koks buvo jo turinys.

Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad kai įregistruotas prekių ženklas bendrai priklauso keliems asmenims, tačiau jie nėra sudarę sutarties dėl teisių į jį įgyvendinimo arba sutartis tam tikrų klausimų nereglamentuoja, bendraturčių tarpusavio santykiams taikomos Civiliniame kodekse nustatytos bendrosios nuosavybės taisyklės, atsižvelgiant į prekių ženklų teisinės apsaugos ypatumus.

Sutarties turinio nustatymas gali turėti reikšmės ir vertinant koncertų organizatorės veiksmus. Teisėjų kolegija nurodė, kad atitinkamas šalių sudaryto susitarimo išaiškinimas taip pat svarbus tuo aspektu, ar koncertų organizatorei pakako vieno ar kelių bendraturčių patvirtinimo apie turimas teises į prekių ženklus, kad ji galėtų juos naudoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl ieškinio pagrindo, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

2026 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-933/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: prekių ženklai, sutarčių aiškinimas, bendraturčių sutarimas, bendroji nuosavybė, bendradarbiavimo pareiga.