Naujienos

2024 m. vasario 15 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama dėl draudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius duomenų bazių gamintojo teises, ir jų nutraukimo, kompensacijos priteisimo.

Ieškovė automobilių pardavimo skelbimų duomenų bazės savininkė prašė įpareigoti atsakovę nutraukti tęstinius ir sistemingus jos teises pažeidžiančius veiksmus – nuotraukų, VIN kodų, pardavimo kainų, ridų ir kitų duomenų perkėlimą iš ieškovės duomenų bazės bei jų naudojimą atsakovės parduodamose automobilių istorijos ataskaitose.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį iš esmės tenkino, nustatę, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė ieškovės teises. Teismai pripažino, kad ieškovė atliko esmines kiekybines ir kokybines investicijas į duomenų bazę, ir padarė išvadą, kad šiai duomenų bazei yra taikoma sui generis teisinė apsauga, o atsakovės veikla yra perkėlimas ir panaudojimas iš naujo, kaip jis suprantamas duomenų bazių teisinę apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose – Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatyme ir Duomenų bazių direktyvoje. Dėl šių išvadų atsakovė kasaciniame skunde argumentų nepateikė, todėl kasacinis teismas jų teisėtumo nevertino.

Atsakovė kasaciniu skundu kėlė klausimą, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė visų duomenų bazės gamintojos teisių apsaugos sąlygų, konkrečiai – atsakovės veiklos keliamos grėsmės ieškovės atliktoms investicijoms į duomenų bazės sukūrimą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi nuoseklia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika aiškinant Duomenų bazių direktyvos nuostatas, išaiškino, kad duomenų bazių gamintojo sui generis teisių apsaugos sistema yra grindžiama išimtinai investicijų apsaugos principu. Taigi į šį teisinio reglamentavimo tikslą turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl duomenų bazių gamintojų interesams teikiamos apsaugos ribų. ESTT praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl duomenų bazių gamintojo teisių pažeidimo, turi būti kuo visapusiškiau įvertintas pažeidimo kontekstas, įvertinant žalą, padarytą esminėms duomenų bazės gamintojo investicijoms.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad duomenų bazių gamintojo sui generis teisių pažeidimo konstatavimas neatsiejamas nuo būtinybės nustatyti grėsmę šių teisių savininko investicijoms, jų susigrąžinimui. Taigi ginčą dėl duomenų bazių gamintojo sui generis teisės pažeidimo sprendžiantis teismas turi nustatyti: 1) ar įvyko esminės (kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu) duomenų bazės dalies perkėlimas ar panaudojimas; ir 2) ar dėl tokio perkėlimo ar panaudojimo padaroma žala duomenų bazės gamintojo investicijoms – kyla grėsmė galimybei susigrąžinti šias investicijas įprastai naudojantis nagrinėjama duomenų baze. Žala duomenų bazės gamintojo investicijoms nėra preziumuojama, ji turi būti nustatyta, taikant pakankamo tikėtinumo kriterijų (kaip konkrečiai pasireiškia grėsmė investicijoms). Duomenų bazės gamintojui tenka pareiga pateikti įrodymus ir argumentus, kaip atsakovo veiksmai gali kelti grėsmę jo pajamoms iš duomenų bazės naudojimo. Siekdamas nustatyti, ar yra grėsmė duomenų bazės gamintojo investicijoms, teismas turėtų ištirti, iš kokio duomenų bazės naudojimo duomenų bazės gamintojas gauna pajamų ir ar duomenų bazės panaudojimas naujam tikslui daro įtaką įprastam duomenų bazės naudojimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai neištyrė didelės dalies reikšmingų ginčo sprendimui aplinkybių – potencialios žalos ieškovės investicijoms, dėl to panaikino skundžiamus procesinius sprendimus ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos Nr. e3K-3-42-469/2024. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt