Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, pagal BPK 159 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (NVIV) metu surinkti duomenys įrodymais gali būti pripažinti tik tada, kai nutartyje aiškiai apibrėžtus veiksmus prieš joje nurodytą asmenį atliko konkrečiai nutartyje nurodytas asmuo.

Byloje asmuo buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas bankroto administratorės UAB „Valeksa“ įgaliotu asmeniu, kuriam ji pavedė administruoti bankrutuojančią UAB „Neapolis“, netiesiogiai, padedamas bendrinininkų, savo ir bendrininkų naudai iš vieno UAB „Statega“ akcininkų pareikalavo ir susitarė priimti 483 811 Lt (140 121,35 Eur) kyšį už tai, kad UAB „Neapolis“ bankroto byloje teismui bus pateikti tvirtinti ir nebus ginčijami kreditorės UAB „Statega“ 31 041 713,07 Lt (8 990 301,51 Eur) finansiniai reikalavimai.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad kaltinimai dėl kyšininkavimo paminėtiems asmenims nepasitvirtino, byloje nėra surinkta patikimų, abejonių nekeliančių jų kaltę patvirtinančių įrodymų, pagrindiniai jų buvo gauti atliekant NVIV ir dėl nustatytų pažeidimų juos realizuojant buvo pripažinti neteisėtai gautais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pritardamas apeliacinės instancijos teismo išvadoms, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeista baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta procesinės prievartos priemonės – NVIV – taikymo tvarka. UAB „Statega“ akcininkui šioje byloje atstovavusi advokatė neturėjo teisės dalyvauti atliekant NVIV, o juo labiau tokius veiksmus atlikti (kai ikiteisminio tyrimo teisėjas leido jai atlikti NVIV, ji nebuvo tinkamai supažindinta su šių veiksmų atlikimu, atsisakė dalyvauti juos atliekant, vėliau jos dalyvavimas atliekant šiuos veiksmus nebuvo sankcionuotas). BPK 159 straipsnyje yra aiškiai ir imperatyviai apibrėžtas ratas asmenų, kurie vienu ar kitu statusu gali būti šios procesinės prievartos priemonės dalyviai. Nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančio asmens atstovas tarp tokių asmenų nėra nurodytas. Byloje pagrįstai nustatytas ir BPK 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką pažeidimas. Nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikęs UAB „Statega“ akcininkas ir atliekant šiuos veiksmus neteisėtai dalyvavusi jo atstovė aktyviais veiksmais specialiai sukūrė situaciją, kuri sukurstė bankroto administratorių ir vieną bendrininkų elgtis neteisėtai, o tai laikytina aiškiu provokacijos elementu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nesurinkta bankroto administratoriaus ir jo bendrininkų kaltę kyšininkaujant patvirtinančių įrodymų, kurie galėtų būti pripažinti leistinais ir patikimais, konstatavo, kad jie dėl šių kaltinimų išteisinti pagrįstai.

2025 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-1214/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.