Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad vairuotojas, sąmoningai nepaklusęs pareigūnų reikalavimams ir nevykdęs reikalavimo sustoti, pagrįstai pripažintas padaręs administracinius nusižengimus. Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad tai, jog vienas iš pareigūnų neturėjo leidimo vairuoti specialiąją transporto priemonę, nedaro jo nurodymų neteisėtų.

Byloje nagrinėtas atvejis, kai asmuo, vairavęs sunkiasvorę transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti ir nesant galiojančios techninės apžiūros, nepakluso policijos pareigūnų nurodymams neišlipti iš savo automobilio, taip pat vėliau, be leidimo pradėjęs važiuoti, nevykdė jų reikalavimo sustoti. Pirmosios instancijos teismas pripažino vairuotoją kaltu dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą. Šis teismas konstatavo, kad vairuotojas klaidingai suprato situaciją ir jam duodamus nurodymus; be to, pažymėjo, kad tarnybinį automobilį vairavęs pareigūnas neturėjo teisės vairuoti specialiąsias transporto priemones, todėl jo reikalavimas sustabdyti automobilį buvo neteisėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo vairuotojas buvo nubaustas.

Kasacinis teismas išaiškino, kad atsakomybė už teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą (pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį) ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdymą (pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį) galima tik tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo tyčia nevykdė teisėtų ir aiškiai išreikštų pareigūnų reikalavimų. Tyčiai nustatyti itin svarbus ne tik asmens paaiškinimas, bet ir objektyvios aplinkybės – konkrečių veiksmų pobūdis, jų eiga, intensyvumas ir bendras elgesio modelis. Šioje byloje konstatuota, kad vairuotojas buvo aiškiai informuotas apie padarytus pažeidimus, žinojo, kad neturi teisės vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę, ir buvo įspėtas, kad turi likti transporto priemonėje. Šio reikalavimo jis nevykdė, be leidimo išlipo iš transporto priemonės, o vėliau ir bandė nuvažiuoti vairuodamas transporto priemonę, kurios vairuoti jis neturėjo teisės. Dėl to pareigūnai jį vijosi tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, taip pat per garsiakalbį reikalavo sustoti. Šiuos nurodymus vairuotojas taip pat ignoravo, o galiausiai sustabdytas bandė pabėgti pėsčiomis. Tokie jo veiksmai pagrindžia tyčinį elgesį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tai, jog tarnybinį automobilį su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais vairavo atitinkamo leidimo neturintis pareigūnas, nešalina vairuotojo administracinės atsakomybės. Policijos pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi nedelsiant. Taigi vairuotoją stabdę policijos pareigūnai turėjo teisę duoti jam privalomus nurodymus, tai ir buvo padaryta pareigūnams per garsiakalbį reikalaujant sustabdyti transporto priemonę. Vairuotojas šiam reikalavimui turėjo paklusti.

2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2AT-15-976/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Reikšminės sąvokos: administracinis nusižengimas, pareigūnų reikalavimų nevykdymas, teisėtų nurodymų privalomumas, tyčinis pasipriešinimas.