Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) suformulavo naują teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, nurodydamas teisme nagrinėjamos bylos medžiagos pripažinimo nevieša principus. Be kita ko, LAT išaiškino, kad bylos šalys turi argumentuotai pagrįsti prašymą skirti uždarą teismo posėdį ir bylos medžiagą pripažinti nevieša, o teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti šalių argumentus ir tik išimtiniais atvejais tenkinti prašymą.

„Teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešojo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą“,- konstatavo LAT teisėjų kolegija.

Galutinėje ir neskundžiamoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, bylos viešumas turi būti ribojamas tik tiek, kiek tai yra būtina norint apginti šalių interesus. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje turėtų būti skiriamas tik išimtiniais atvejais, kai kitais būdais negalima apsaugoti bylos šalių interesų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro galimybes užtikrinti pateikiamos informacijos apsaugą ir neskiriant uždaro teismo posėdžio. Tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ir informacijos apsaugos būtinumą, bylos šalys turi pagrįsti tai, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl. Taip pat ir teismas turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar joje esantys duomenys sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar jie saugotini privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią informaciją nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį.

Nagrinėtoje LAT byloje buvo sprendžiama dėl banko vienašališkai nustatytos fiksuotųjų palūkanų normos  dydžio būsto paskolą paėmusiems klientams pagrįstumo. Ginčo šalys, sudariusios kredito sutartį, 5 metams nustatė fiksuotąsias palūkanas. Prasidėjus ekonominei krizei, skolininkai kreipėsi į banką su prašymu pakeisti palūkanų rūšį į kintamąsias palūkanas, bet bankas atsisakė tai padaryti. Suėjus 5 metų laikotarpiui po kredito sutarties pasirašymo, kredito sutarties šalys tarėsi dėl naujos fiksuotųjų palūkanų normos nustatymo ateinantiems 5 metams, tačiau, nepasiekus susitarimo, bankas vienašališkai nustatė kitą palūkanų normą. Skolininkai pateikė teismui ieškinį dėl kredito sutarties nuostatų, susijusių su palūkanų normos nustatymu, pakeitimo, nurodydami, kad vienašališkai banko nustatyta palūkanų norma yra nepagrįstai didelė, be to, jie buvo suklaidinti dėl kredito sutarties sąlygų.

Skirti uždarą bylos nagrinėjimą ir pripažinti visą bylos medžiagą nevieša prašė bankas, nurodydamas, kad jo pateiktos medžiagos turinį sudaro informacija, susijusi su fiksuotos palūkanų normos dydžio nustatymu, informacija, sudaranti banko paslaptį, taip pat ir informacija, kuri yra svarbi ginant banko reputaciją. Tuo tarpu ieškovai - banko klientai, prieštaravo šiam prašymui.

Atsižvelgęs į tai, kad ginčas susijęs su vartotojų teisių gynimu, bei kasacinio teismo paskirtį formuoti vienodą teisės taikymo praktiką bei užtikrinti visuomenės informavimą apie šią praktiką, LAT atmetė banko prašymą laikyti bylos medžiagą nevieša. LAT taip pat pažymėjo, kad tai neužkerta kelio bankui kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu laikyti konkrečią ir tiksliai įvardintą išnagrinėtos bylos medžiagos dalį nevieša.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-3-72-421/2017).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.