Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje nusprendė, kad buvę Mažeikių rajono savivaldybės darbuotojai – administracijos direktorius Bronius Kryžius, Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa bei Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja Sandra Ramanauskienė – pagrįstai pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, o juridinis asmuo UAB „Budinks“ ir juridinio asmens atstovas Darius Buknys – dėl papirkimo.

B. Kryžius, A. Žiulpa ir S. Ramanauskienė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nuteisti dėl kyšininkavimo už teisėtą veikimą (BK 225 straipsnio 1 dalis), o A. Žiulpa ir S. Ramanauskienė – dar ir dėl kyšininkavimo už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (BK 225 straipsnio 2 dalis). D. Buknys ir juridinis asmuo UAB „Budinks“ nuteisti dėl A. Žiulpos ir S. Ramanauskienės papirkimo (BK 227 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad B. Kryžius, būdamas valstybės tarnautojas, veikdamas bendrai su kitais valstybės tarnautojais – A. Žiulpa ir S. Ramanauskiene, priėmė 2000 Eur kyšį iš vienos viešąjį pirkimą laimėjusios įmonės atstovo už susitarimų sudarymą ir papildomo finansavimo skyrimą šiai įmonei atliekant darbus pagal laimėtą viešąjį pirkimą. Taip pat nustatyta, kad D. Buknys davė ne mažesnius kaip 2600 Eur dydžio kyšius A. Žiulpai ir S. Ramanauskienei, o šie kyšius priėmė už neteisėtą palankumą UAB „Budinks“, kurios naudai ir interesais veikė D. Buknys, dalyvaudamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmetė kasatorių argumentus dėl bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų šališkumo, netinkamo bylos įrodymų (kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų, kaip liudytojo apklausto kyšį davusio asmens parodymų) ištyrimo ir įvertinimo, užfiksuotų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių asmenų susitikimų ir pokalbių vertinimo kaip nepažeidžiančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl nuteistųjų kaltės yra pagrįstos leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia abejonių. Teismai, nustatydami kyšininkavimo mechanizmą, rėmėsi iš skirtingų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, įvertino ir palygino kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktus duomenis apie užfiksuotus nuteistųjų pokalbius tarpusavyje ir su kitais asmenimis, šiuos duomenis atitinkančius nuteistųjų veiksmus (susitikimus ir po jų vykusius veiksmus), liudytojų parodymus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, sujungė visas bylos aplinkybes į logišką, nuoseklią seką, taip pagrįsdami kiekvieno iš nuteistųjų nusikalstamus veiksmus.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad kasatorių nurodyti esminiai BPK pažeidimai nebuvo padaryti, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. Dėl to teisėjų kolegija nuteistojo B. Kryžiaus ir jo gynėjo, nuteistojo D. Buknio gynėjo, nuteistųjų A. Žiulpos ir S. Ramanauskienės kasacinius skundus atmetė ir, be kita ko, atsižvelgdama į pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusias BK 66 straipsnio 2 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) nuostatas, pakeitė pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių dalis dėl į nuteistiesiems B. Kryžiui, A. Žiulpai, S. Ramanauskienei, D. Bukniui paskirtą bausmę įskaitytino laikinojo sulaikymo laiko (kiekvienas iš nuteistųjų buvo laikinai sulaikytas dvi paras), prilyginant vieną laikinojo sulaikymo dieną šešių MGL dydžio baudai.

2025 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-697/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Reikšminės sąvokos: kyšininkavimas, viešieji pirkimai, valstybės tarnautojų piktnaudžiavimas.