Naujienos

Prieš šimtą metų Lietuvos teismų istorija atvertė naują puslapį – Elena Jackevičaitė tapo pirmąja moterimi teisėja Lietuvoje. Šiandien moterys sudaro šalies teisėjų bendruomenės daugumą, o jų profesinis vaidmuo teisingumo sistemoje yra neatsiejama šios sistemos kasdienybės dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės dr. Danguolės Bublienės teigimu, ši sukaktis – ne vien proga įvertinti nueitą kelią. Tai – ir galimybė pažvelgti į šiandienos teismų sistemos tendencijas, aptarti moterų karjeros galimybes, profesinio augimo sąlygas, aktualius išliekančius iššūkius.

Nuo galimybės pradėti profesinę veiklą– prie galimybės daryti įtaką

Tarpukario Lietuvoje moterys teisėjų bendruomenėje buvo reta išimtis. 1918–1940 m. iš 427 teisėjų tik 11 buvo moterys – jos sudarė vos 2,6 proc. Šie skaičiai atspindi laikotarpį, kai moterų galimybės siekti karjeros teisės srityje buvo gerokai menkesnės, o teisėjo pareigas dažniausiai ėjo vyrai.

XXI a. padėtis pasikeitė iš esmės. 2001 m. Lietuvos teismuose dirbo 322 teisėjos ir 309 teisėjai, o 2025 m. moterys jau sudarė apie 68 proc. teisėjų korpuso: teisėjų bendruomenėje buvo 482 moterys ir 228 vyrai. Šią tendenciją patvirtina ir naujų teisėjų skyrimo duomenys: 2024 m. moterys sudarė apie 75 proc., o 2025 m. – apie 74 proc. naujai paskirtų teisėjų. 2026 m. birželį teisėjų egzaminą išlaikė 18 kandidatų, iš jų 14 moterų ir 4 vyrai.

„Šie skaičiai leidžia kalbėti ne apie pavienį ar trumpalaikį reiškinį, o apie ilgalaikį profesinės bendruomenės struktūros pokytį. Moterų gausa tarp kandidatų į teisėjus ir naujai paskirtų teisėjų rodo, kad jos aktyviai renkasi šią profesiją ir sėkmingai į ją patenka. Todėl šiandien lyčių lygybės klausimas teismų sistemoje nėra klausimas dėl galimybės tapti teisėja. Ne mažiau svarbu vertinti, kokios galimybės atsiveria toliau tęsiant profesinę karjerą ir siekiant didesnės institucinės atsakomybės”, – teigia dr. D. Bublienė.

„Stiklinės lubos“: kai profesijoje dominuoja moterys, bet karjeros galimybės nelygios

Nors moterys sudaro apie du trečdalius Lietuvos teisėjų, jų atstovavimas einant aukščiausias vadovaujamas pareigas nėra proporcingas jų dominavimui. Moterys vadovauja 72,7 proc. apylinkių teismų, tačiau iš penkių apygardų teismų tik vienam vadovauja moteris. Teisėjų taryboje moterys sudaro 35,3 proc. narių, nors jos eina dvi iš trijų pagrindinių vadovaujamųjų pareigų.

Šie skirtumai savaime neįrodo diskriminacijos, tačiau kelia klausimą, kodėl moterų dauguma profesinėje srityje ne visada atsispindi visuose vadovavimo ir sprendimų priėmimo lygmenyse. Pasak dr. D. Bublienės, atsakymų reikia ieškoti atsižvelgiant ir į platesnes profesinės karjeros aplinkybes: darbo organizavimą, profesinę kultūrą, galimybes derinti darbą ir asmeninį gyvenimą bei visuomenės lūkesčius moterims ir vyrams.

Šiame kontekste svarbi „stiklinių lubų“ sąvoka – sunkiau pastebimos kliūtys, galinčios apsunkinti kelią į aukščiausias pareigas net ir nesant formalių apribojimų. Tarp tokių veiksnių gali būti įsitvirtinę vadovavimo modeliai, neformalūs profesiniai ryšiai ir galimybės skirti laiko papildomoms profesinėms atsakomybėms.

„Ypatingo dėmesio vertas darbo ir įsipareigojimų šeimai derinimas. Nors atsakomybė už šeimą ir buitį turėtų būti dalijama, moterims vis dar gali tekti didesnė jos dalis. Iš jų tikimasi ne tik profesinio atsidavimo, bet ir pagrindinės atsakomybės už vaikų priežiūrą bei šeimos kasdienybę. Tai gali turėti įtakos galimybėms siekti aukštesnių pareigų ir prisiimti papildomų profesinių atsakomybių. Todėl svarbu vertinti, ar darbo ir įsipareigojimų šeimai derinimo sąlygos visiems suteikia lygiavertes galimybes profesiškai augti“, – sako dr. D. Bublienė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės teigimu, lyderystė teisėje neapsiriboja administraciniu vadovavimu. Ji taip pat atsiskleidžia per profesinį autoritetą, teisės aiškinimą ir plėtojimą, dalyvavimą priimant kolegialius sprendimus bei atsakomybę už institucijos veiklos kryptį. Todėl svarbu vertinti ne tik tai, kas eina vadovaujamas pareigas, bet ir tai, kaip pasiskirsto galimybės daryti įtaką teisinei sistemai.

Moterų dauguma teisėje kelia ir platesnių klausimų apie profesijos ateitį

Moterų dalis teisėjų bendruomenėje skatina nagrinėti ne tik lyderystės, bet ir pačios profesijos patrauklumo klausimą. Kai moterys sudaro apie 68 proc. teisėjų, o tarp naujai paskiriamų teisėjų – maždaug tris ketvirtadalius, svarbu suprasti, kokie veiksniai lemia tokią profesijos pasirinkimo tendenciją.

Verta vertinti teisėjo darbo karjeros perspektyvas, atlygio ir atsakomybės santykį, taip pat alternatyvių teisės profesijų, pavyzdžiui, advokatūros, siūlomas galimybes. Šių veiksnių analizė padėtų geriau suprasti moterų ir vyrų profesinius pasirinkimus ir įvertinti, kaip išlaikyti teisėjo profesiją patrauklią bei konkurencingą. Didesnis kurios nors lyties atstovavimas savaime neturėtų būti problema, tačiau svarbu suprasti profesijos kaitos priežastis ir užtikrinti, kad teisėjo karjera išliktų patraukli aukštos kvalifikacijos teisininkams.

Nuo istorinio lūžio – prie šiuolaikinės atsakomybės

Šimtmetis nuo pirmosios moters teisėjos paskyrimo primena, kaip iš esmės pasikeitė moterų vieta Lietuvos teisėje. Šiandien svarbu ne tik užtikrinti vienodas galimybes pradėti profesinę veiklą,, bet ir sudaryti sąlygas lygiavertiškai siekti vadovaujamų pareigų, derinti profesinius ir šeimos įsipareigojimus bei prisidėti prie teisinės sistemos raidos.

Šie klausimai buvo aptarti ir 2026 m. spalio 16 d. Mykolo Romerio universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Moterys teisėje: minint 100 metų nuo pirmosios moters teisėjos paskyrimo Lietuvoje“, subūrusioje nacionalinių ir tarptautinių teisinių institucijų atstovus, akademikus, teisės profesionalus, studentus ir lyčių lygybės ekspertus.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn