Naujienos

2023 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, kurioje Petras Gražulis nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir jam paskirta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš P. Gražulio konfiskuota 3308,31 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 5 dalys).

P. Gražulis nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Lietuvos Respublikos Seimo narys, savo ir kitų asmenų naudai iš UAB „Judex“ neatlygintinai gavo turtinės naudos (piniginių lėšų, degalų, skrydžių bilietų), piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, Seimo nario mandatą naudojo ne savo pareigoms atlikti, o privatiems kitų asmenų interesams tenkinti. P. Gražulis veikė UAB „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į kitų valstybės tarnautojų veiklą, siekdamas jų neteisėto veikimo. Tokiais veiksmais P. Gražulis pasinaudojo savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino tiek einamų pareigų prestižą, tiek ir institucijos, kurioje dirbo, autoritetą, formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo narius, o dėl tokių jo veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. Gražulis ir jo gynėjas advokatas prašė baudžiamąją bylą nutraukti, nes, kaip tvirtino kasatoriai, P. Gražulio atlikti veiksmai nesukėlė visuomenėje rezonanso – P. Gražulis buvo sėkmingai išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje naujai Seimo kadencijai, be to, pirmą kartą Seimas, nagrinėdamas kreipimąsi dėl leidimo vykdyti P. Gražulio baudžiamąjį persekiojimą, jo nedavė. Kasatorių manymu, norint inkriminuoti didelės neturtinės žalos valstybei požymį, buvo būtina atlikti visos visuomenės apklausą.

Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija nurodė, kad P. Gražulis veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys – institucijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį yra viena iš trijų Lietuvos valstybės valdžių, t. y. įstatymų leidžiamosios valdžios, narys. Atitinkamai Konstitucijoje ir kituose norminiuose aktuose nustatyta, kad Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine, o Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Atitinkamai norminiuose aktuose yra nustatyta Seimo nariui prievolė vengti interesų konflikto, taip pat draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, Seimo narys įpareigojamas gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Juose esančios nuostatos įpareigoja kiekvieną Seimo narį vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat toks asmuo neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad išrinktas Seimo nariu asmuo nėra laisvas veikti savo asmeniniais interesais, nes to neleidžia ir laisvo Seimo nario mandato principas. Nors Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“, tačiau laisvo mandato esmė yra ne galimybė elgtis pagal savo norus, o tai yra Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine, ignoruojant Konstituciją. Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, kurioje tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją, Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad politinio pobūdžio institucija – Seimas – negali spręsti, ar asmuo padarė nusikaltimą, nes tokį vertinimą atlieka tik teismai. Taip pat, kaip buvo nurodyta anksčiau, nei Seimo komisijos, nei politinės partijos, nei profesinės sąjungos, savivaldybės ar jų gyventojų išreikštas pasitikėjimas Seimo nariu nesudaro pagrindo Seimo nariui veikti ignoruojant pagrindinius Konstitucijos jo veiklai keliamus principus.

Visi teismų nustatyti duomenys patvirtina, kad P. Gražulis, tiek atlikdamas jam teismų inkriminuotus neteisėtus veiksmus, kuriais buvo piktnaudžiaujama Seimo nario statusu, tiek siekdamas gauti ir gaudamas turtinės naudos už juos, veikė valingai, o tai rodo ir didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą.

Teismų praktikoje turtinės naudos siekimas suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pavyzdžiui, neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad šie klausimai buvo keliami apeliaciniame skunde ir į juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė išdėstydamas motyvuotas išvadas.

Išplėstinė teisėjų kolegija padarė bendrą išvadą, kad baudžiamasis įstatymas nuteistajam P. Gražuliui pritaikytas tinkamai, bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymį – turtinės naudos sau siekimą, taip pat teismai nepadarė klaidų konstatuodami ir didelės neturtinės žalos bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant tiesiogine tyčia požymius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė P. Gražulio ir jo gynėjo advokato kasacinį skundą. P. Gražulis lieka nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės turtinės naudos.