Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, bendrovėms „Vilniaus energija“, „Litesko“, „ICOR“ ir kitiems fiziniams asmenims dėl 240,7 mln. Eur žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimą.

Pirmosios instancijos teismas šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė, kol bus išnagrinėti dviejose institucijose – Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) ir Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institute (SCC) – nagrinėjami ginčai.

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nenustatė bylos stabdymui pakankamo ryšio su SCC nagrinėjama arbitražo byla, kurioje spręstas Vilniaus miesto savivaldybės ir „Vilniaus šilumos tinklų“ ginčas su „Veolia“ įmonių grupe. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios civilinės bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta ICSID byla, kurioje nagrinėjamas „Veolia“ įmonių grupės reikalavimas Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo dėl Dvišalės investicijų sutarties pažeidimo. ICSID byloje Lietuvos valstybė siekia konstatuoti ir įvertinti „Veolia“ įmonių grupės neteisėtus veiksmus, veikiant Lietuvos šilumos ūkyje, ir reikšminga ICSID byloje nustatytų aplinkybių dalis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti svarbi nagrinėjant bylą Lietuvos teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas laikosi nuoseklios pozicijos dėl investicinių arbitražų tarp ES valstybių narių negalimumo, kuri grindžiama tuo, jog Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigojimai pagal Sutartį dėl ES veikimo užtikrinti ES teisinės sistemos autonomiją turi viršenybę prieš valstybių narių tarpusavio tarptautinius įsipareigojimus. Be to, ES valstybės narės 2020 m. gegužės 5 d. pasirašė Susitarimą dėl dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo, kuriuo sutarė, kad investicinių ginčų sprendimas arbitraže tarp ES valstybių narių pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis nėra ir nebuvo galimas nuo įstojimo į ES momento, ir įsipareigojo prašyti nacionalinių teismų atidėti ar panaikinti atitinkamus arbitražo sprendimus arba jų nepripažinti ir neužtikrinti jų vykdymo.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad tai reiškia, jog ES valstybės narės negali pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimų, priimtų pagal ES vidaus dvišales investicijų sutartis, nes tai prieštarautų ES teisės viršenybės principui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad tarp ICSID bylos ir sustabdytos civilinės bylos negali būti nustatyta prejudicinio ar kitokio privalomojo ryšio, nes ICSID sprendimas šiuo atveju pagal ES teisę negalės sukelti teisinių padarinių ir būti vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos teismas privalo užtikrinti ES teisės viršenybę ir autonomiją, todėl negali remtis ICSID procesu, kuris gali prieštarauti ES teisei.

Dėl to kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir atmetė prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

2024 m. lapkričio 18 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-214-403/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.